Versli mama Giedrė: krikštynos yra mano "arkliukas"

Mama viską gali! Turbūt kiekviena iš mūsų sutiks su tokiu teiginiu, o šiandien turime ir tikrą pavyzdį - Giedrę Nagreckienę, kuri verslą pradėjo augindama dvynukus ir Lietuvos mamas džiugina rankų darbo drabužėliais "Puku puku".

- Auginate dvynukus - papasakokite apie juos?

- Taip, auginame dvynukus- porelę, Mortą ir Mykolą. Šį birželį švęsime penktąjį gimtadienį. Abu vaikai nuo trijų metų lanko darželį, galima sakyti "puse etato", nes ketvirtadieniais-penktadieniais dažniausiai lieka namuose, kadangi tomis dienomis mamai nereikia eiti į "tikrąjį darbą" (dirbu Kėdainių dailės mokykloje, keramikos mokytoja) ir galiu su jais likti namuose

Labai džiaugiamės, kad jie dvynukai ir turi vienas kitą, nes daug laiko praleidžia kartu žaisdami ir pasipešdami...

Labai mėgstame gamtą ir keliones, todėl dažniausiai mes miške, prie ežero ar jūros.

- Mintis siūti drabužėlius kilo gimus vaikams - kodėl ir kaip?

- Jau visi žinome, kaip moterį pakeičia vaikų gimimas. Ir aš nebuvau išimtis. Visada buvau veikli, pilna idėjų, todėl gimus vaikams, nors ir dviems iš karto, man vis likdavo laiko. Nors tai nebuvo vienintelė priežastis imtis šio amato. Atsiradus poreikiui patogiai, gražiai ir kažkiek panašiai aprengti dvynukus, mergaitę ir berniuką, paprasčiausiai nerasdavau to, ko ieškodavau. Todėl turėdama "paprastutę" siuvimo mašiną, pradėjau siūti ir įgyvendinti savo idėjas. Siuvau savo vaikams, sesės mažyliams ir netyčia patekus nuotraukoms, su mano siūtais rūbais į internetą viskas prasidėjo.... Sulaukiau daug pagyrų ir palaikymo. Tada ir pagalvojau, kodėl nepabandžius? Tuo labiau, kad kai pradėjau kurti, vaikiškų rūbų lietuvių kūrėjų nebuvo tiek daug. Dabar jų vis daugėja, vieni labai originalūs ir turi savo "veidą", kiti vieni kitus kopijuoja, bet tai nėra blogai, konkurencija tik skatina tobulėti, o ir kiekvienas pardavėjas "atranda" savąjį pirkėją. Svarbu turėti savitą stilių, stengtis jį išlaikyti, eiti į priekį ir per daug nesidairyti į šonus. Kai savimi tiki - viskas lengvai ir gaunasi.

- Ar prieš tai buvote susidūrusi su siuvimu - mokėjote tai daryti, siūdavote?

- Net ir dabar ima juokas, kokia buvo siuvimo pradžia. Visiškai "buitinė" siuvimo mašina, ne kokia siuvėja... gal tik kitokie, išskirtiniai rūbų modeliai mane ir "gelbėjo". Siuvimo žinios pradžioje buvo tikrai ne kokios (juokiasi). Mokėjau siūti ( siuvo mama ir močiutė), vaikystėje visada turėjau "namuose" siūtų rūbų, prireikus pasipuošti mokyklos "karnavalui" ar diskotekai, mama per vieną vakarą sukonstruodavo kokį išskirtinį "aprėdą". 

Su laiku tobulėjau, keitėsi ir "techninė bazė". Taip pat labai daug išmokau iš savo pagalbininkių- dviejų puikių auksarankių siuvėjų, kurios man padeda išspręsti iškilusias problemas. Dabar dalį darbo jau atlieka šios srities profesionalės.

- Kaip kilo pavadinimas?

- Kalbant apie pavadinimą, tai norėjosi, kad jis butų toks vaikiškas, smagus,paprastas, pasakiškas... Todėl pagalvojau apie ežiuką: jis toks mažas, mielas, su spygliais (visgi siuvam drabužius su adatomis). O vaikų pasakose ežys dirbdamas puškuoja ir sako: "pukupuku".

- Kaip vyko visi paruošiamieji darbai - iš kur gavote medžiagų, kas kūrė internetinius reikalus, kaip registravote įmonę?

- Viskas prasidėjo nuo eskizu. Sukūriau kelis modeliukus ir bandžiau siūti. Pirmosios medžiagos buvo iš anytos "fondų". Kadangi anyta taip pat labai mėgo ir mokėjo siūti, buvo prikaupusi nemažai įvairiausių spalvų ir raštų medvilnės.

Dabar viskas kitaip, daugiausia siuvu iš natūralaus lietuviško lino, medvilninio trikotažo. Audinius perku tiesiai iš tiekėjų ir dideliais kiekiais.

Internetinio puslapio dizainą ir logotipą susikūriau aš pati, o visus "techninius" reikalus  ir kitą reklaminę medžiagą padėjo sukurti mano sesuo ir ten dirbančios merginos, kuri turi savo dizaino studiją.

- Ar pastebėjote, ką labiausiai mėgsta Lietuvos mamos?

- Lietuvos mamos mėgsta labiausiai mėgsta patogius laisvalaikio "darželio" drabužius. Tačiau nori, kad jų atžalos visada atrodytų stilingai, todėl populiarūs ir lininiai vasaros kostiumai. Dar galėčiau pastebėti, kad rūbai berniukams, turi didesnę paklausą. Sprendžiant iš savo patirties, mergaitėms stilingų, originalių rūbelių dar galima rasti Lietuvoje ir interneto platybėse, o su berniukų apranga- liūdnokas vaizdas: įvairiausiais "kvailais" piešinėliais išpaišyti, smulkiomis detalėmis perkrauti  ir dažniausiai  mėlyni rūbai...

- Turite ir specialią liniją krikštynoms - ar ji populiari, ką dažniausiai renkasi tėvai?

- Taip, krikštas mano "arkliukas". Labai džiaugiuosi, kad mano kurti lininiai krikšto rūbai yra gana populiarūs. Kaip ir minėjau ankščiau - čia irgi populiariausi rūbai berniukams. 

Kuriant krikšto rūbą stengiuosi į jį sudėti ypatingai daug meilės, nes man krikšto drabužis atrodo tarsi "šventas", vienintelis. 

- Ar pardavinėjate internete, ar ir "gyvai"?

- Mano veikla dar nėra labai plačiai išsivysčiusi, tai kol kas kaip ir hobis, nes kaip minėjau, dirbu dar ir savo pagrindinį darbą dailės mokykloje. Todėl rūbelius kuriu turėdama verslo liudijimą. 

Norintys įsigyti, mano siuvamus rūbus, atvyksta pas mane į namus, kurie yra "laikina studija", o klientui pageidaujant, siunčiu paštu.

- Ar pardavinėjate per Etsy ar kitaip užsienyje? Gal žadate tai daryti? 

- Ne, nepardavinėju, kol kas neturiu tam laiko. O šiaip drabužėliai populiarūs ir tarp užsienio lietuvių, taip pat drabužiai kaip dovanos iškeliauja ir „tikriems“ užsieniečiams.

- Kokie ateities planai - naujos parduotuvės atidarymas, naujos kolekcijos?
 
- Ateityje visą savo laiką norėčiau skirti tik rūbų siuvimui ir kūrimui. Vis nesiryžtu palikti savo „stabilaus“ darbo ir atverti kitą „knygos" lapą.

Gal net jau šia vasarą Kėdainių senamiestyje duris atvers jauki „Pukupuku“ studija, kur bus galima „gyvai“ apžiūrėti, pasimatuoti rūbelius, pabendrauti, paplepėti prie arbatėlės.

- Kaip galite apibūdinti "Puku puku" drabužėlius?
 
- Trumpai: vaikiški, patogūs, subtilūs,  paprasti, bet neprasti:)

- Ar jūsų dvynukai turi pilnas spintas drabužių? Jie turbūt ir didžiausi kritikai bei žinovai?

- Kurdama naujus rūbus,  pirmiausia visada galvoju apie savo vaikus: ko jiems reikėtų, kas jiems labiausiai tiktų ir patiktų. Iš tikrųjų jie pirmieji išbando naujų rūbų „patogumą“, įvertina juos, dėvi arba atsisako juos dėvėti.

- Gyvenate Kėdainiuose - kur daugiausiai iškeliauja jūsų darbų? Ar nebūtų lengviau, jei gyventumėte sostinėje ar Kaune?

- Iš tikrųjų, pagrindiniai klientai sostinės ir Kauno gyventojai, tačiau tai nėra didelė problema. Kas nori atvažiuoja, juk Kėdainiai - Lietuvos centras. Taip pat šiais laikais ne paskutinėje vietoje yra internetas, kurio pagalba galima lengvai bendrauti, skleisti informaciją.

- Labai daug gražių fotosesijų - ar dažnai jas darote ir kaip gimsta mintys joms?

- Pradžioje fotografuoti bandžiau pati, bet greitai supratau, kad kiekvieną darbą turi dirbti savo srities specialistas. Tik profesionalas gali atskleisti tikrąjį rūbo grožį, spalva, medžiagiškumą.

Jau antrus metus draugaujam su fotografe  Lena ( „Mėlyni tigrai“) , kuri taip pat augina du puikius vaikus ir jie visada sutinka pabūti naujų kolekcijų modeliais.

- Gal turite praktinių patarimų ką daryti jeigu mama nori pradėti verslą?

- Pirmiausia kažką pradedant, reikia savęs paklausti ar tu tikrai tai sugebėsi? Taip pat galvoje turi „ gyventi“ krūva minčių ir idėjų, kurios turi būti tik tavo, o ne kažkieno kito. Jei eisi savo keliu, turėsi savitą  braižą - viskas bus gerai.

- Kiek investavote lėšų ir ar jos jau atsipirko?

- Investuoju pastoviai, tai uždirbu, tai vėl išleidžiu (šypsosi). Dabar visi pinigai ir pajėgos yra sutelktos į studijos  įrengimą, manau įsikūrus čia prasidės naujas dar įdomesnis kūrybos etapas.

- Kas yra gražiai apsirengęs vaikutis jūsų akimis?

- Man gražu kai vaikas aprengtas  paprastai ir patogiai. Ir svarbiausia, rūbas turi būti VAIKIŠKAS.

Ačiū už pokalbį!

"Puku puku" drabužėlius galite apžiūrėti www.pukupuku.lt arba www.facebook.com/pukupuku