Pasikalbėti su Jolita pasiūlė draugė, kuri negalėjo atsistebėti jos veiklumu - vilnietė moteris ne tik turi pagrindinį darbą, bet save dar realizuoja kurdama papuošalus iš litų „Mano litai“ www.manolitai.lt, senovinio rašto skarų „Skarota“ www.facebook.com/Skarota ir mentoriaudama parduotuvėje „Skaruliai“ www.facebook.com/Skaruliai.
- Jūs esate net trijų verslų įkūrėja! Kaip nutiko, kad tapusi mama gimė tiek idėjų?
- Mėgstamas darbas, jaukūs namai, laikas su šeima ir draugais – tobula komforto zona, kuri įtraukia, jautiesi užimtas, visada veiksme ir gyvenimo ritme. Pradėjus lauktis vaikučio vienas iš šių elementų dingta, tai darbas, vieniems mėgstamas, kitiems galbūt nelabai. Tuščia vieta niekada nebūna tuščia, ji visada kažkuo užsipildo. Tada supranti, kad gyvenai rutinoje, nes pradedi pastebėti dalykus, į kuriuos anksčiau net nekreiptum dėmesio ar numotum ranka pasakydama: „Tai ne man“. Taip atsitiko ir su manimi. Galiu drąsiai pasakyti, kad visos mano idėjos kilo iš neturėjimo ką veikti, vieną dieną supratus, kad laisvą laiką nuo namų, draugų ir vaikučio tiesiog švaistau beviltiškai naršydama internete ir skaitydama dalykus, kurie man nieko gero neduoda ir iki tol niekada nebuvo įdomūs. Tačiau tuo pačiu tas naršymas, kuris dažniausiai vyko pirmaisiais dukrytės mėnesiais, kuomet ji labai daug ir ilgai miegodavo, atvedė prie pirmosios idėjos ir sprendimo imti ir ją įgyvendinti.
Tai atsitiko galbūt todėl, kad iki tol mano gyvenime nebūdavo laiko nereikalingiems dalykams, visuomet buvau aktyvi ir iniciatyvi, o kelis mėnesius pailsėjusi (kol laukiausi ir jau nedirbau), su naujomis jėgomis puoliau įgyvendinti pirmą pasitaikusią idėją.
- Papasakokite apie projektą „Mano litai“ - kaip kilo mintis?
- Papuošalai iš monetų pasaulyje gaminami nuo tada, kai atsirado pirmosios monetos, todėl šiai idėjai jau yra kone keli tūkstančiai metų. Ir šiuo metu įvairiuose pasaulio šalyse juvelyrai siūlo įsigyti sąsagų su skirtingų šalių monetomis. Benaršydama internete kaip tik radau tokį skelbimą amerikiečio, kuris galėjo pasiūlyti sąsagas ir su litų monetomis. Kaip tik buvo likę pora mėnesių iki euro įvedimo Lietuvoje ir pamaniau, kad tokią dovaną norėčiau padovanoti savo vyrui. Susisiekus su menininkų iš už Atlanto, sužinojau, kad jis lietuviškų monetų šiuo metu neturi ir pirmiau reikėtų jam jas atsiųsti. Pagalvojau paprasčiau ir kreipiausi į pažįstamą juvelyrą Lietuvoje, kad pagamintų. Jis numojo ranką, nes jam tai pasirodė per paprastas darbas ir pasiūlė pačiai prisiklijuoti sąsagų kojeles prie monetų. Aš taip ir padariau. Buvo lapkritis, iki Kalėdų dar toli, o aš negalėjau atsidžiaugti savo gaminiu ir neiškentusi parodžiau vyrui ankčiau laiko. Jo reakcija – buvo lūžio taškas mano galvoje, kai supratau, kad tai yra prekė, kurią galiu parduoti. Tą pačią dieną sąsagų su litais nuotrauka pasidalinau savo Facebook paskyroje su draugais ir sulaukiau pirmųjų prašymų pagaminti ir jiems. Toliau viskas vystėsi žaibišku greičiu. Už kelių dienų sukūriau atskirą Facebook paskyrą, išsiėmiau individualios veiklos pažymą ir vos spėjau priimti ir įgyvendinti užsakymus bei mokintis ir tobulinti patį gamybos procesą. Galiausiai, net daug matę juvelyrai, pradėjo kraipyti galvas ir girti už originalumą bei sprendimą, kaip pritvirtinti sąsagos kojelę prie monetos. Vienoje juvelyrikos studijoje atlikome „atklijavimo“ bandymą, kuris pavyko tik pakaitinus sąsagą kelių šimtų laipsnių karščio liepsna. Kokybė – visada buvo mano siekiamybė, todėl daug dirbau ne tik su produkto kokybe ir aptarnavimu, bet ir pakuote, prekės ženklu.
- Pradėjote nuo sąsagų, o visa tai išsivystė į daug prekių turinčią parduotuvę - kaip vystėte šią idėją, kiek reikėjo papildomų investicijų?
- Sąsagas su litais savo vyrams pirkusios moterys neužilgo pradėjo prašyti aksesuarų sau, todėl visas asortimentas yra kilęs iš klientų poreikių. Aš rinkai pasiūliau tik sąsagas su litais, visa kita – tai, ko norėjo klientai. Man buvo labai įdomu įgyvendinti kiekvieną norą ir viršyti klientų lūkesčius, tai labiausiai varo į priekį. Investuoti turėjau į monetas ir priemones, kam pradžioje skyriau visą uždirbtą pelną. Tačiau visos investicijos atsipirko su kaupu.
- Ar gali būti, kad po poros metų litai bus nebeįdomūs ir užmiršti?
Jeigu to būtumėte paklaususi prieš metus, būčiau pasakius, kad tikriausiai taip – litus žmonės užmirš ir jie bus neįdomus. Aš visada galvojau, kad tai proginis verslas ir po euro įvedimo jis baigsis. Tačiau kaip tik po euro įvedimo kilo poreikis atidaryti el.parduotuvę www.manolitai.lt, nes rankiniu būdu jau nesugebėjau aprėpti visų užklausų ir gamybos. Didžiausias užsakymų bumas buvo prieš euro įvedimą, tačiau ir po jo dar visus metus el.parduotuvė dirbo visu pajėgumu. Paklausa blėsti pradėjo gal tik šiemet, bet negaliu sakyti, kad prekyba nevyksta, kartais net sunkupasakyti, dėl kokių priežasčių ji staiga ima ir suaktyvėja. Manau, kad tam įtakos turi valstybinės šventės ir žinoma, nostalgija buvusiai nacionalinei valiutai.
- “Skarota“ papuošalai taip pat kvepia nostalgija - papuošalai sukurti iš senovinio rašto audinių. Kaip kilo ši mintis?
- Senai turėjau mintį kažkaip naujam gyvenimui prikelti močiutiškas skaras. Pati nešiojau savo senelės skarą, iš vienos esu pagal užsakymą pasisiuvusi rankinę. Impulsas kažką padaryti iš skarų kaip tik kilo tuomet, kai iš siuvėjos atsiėmiau savo rankinę ir ji man gražino skaros likučius. Man tos atraižos buvo tokios brangios, kad negalėjau jų išmesti ir pati pasiuvau apyrankė, lankelį ir auskarus. Jausdama pareigą dalintis, šiuos aksesuarus padovanojau savopusseserėms, tos pačios močiutės, iš kurios skaros turėjau rankinę, anūkėms. Ir vėlgi – jų įspūdis mane vėl pažadino veikti. Susiradau tiekėjus, kurie prekiauja senoviško audinio skaromis ir pradėjau jas sukti, iš ko gavosi skaroti papuošalai (juokiasi).
- Pati darote šiuos papuošalus?
- Taip, darau pati. Iki tol visada maniau, kad siuvimas ne man, nors giminėje yra net kelios siuvėjų kartos, galbūt todėl dabar jaučiu labai didelį malonumą siūti. Kažkas bandė mane paprotinti ir atiduoti šį darbą siuvėjoms, pačiai tik kurti modelius. Tačiau kai parsinešiau iš siuvyklos savo sumanymo įgyvendinimą, norėjosi verkti. Nors siūlė buvo nepriekaištinga, bet skirtingas storis ir minkštumas man netiko, todėl nusprendžiau viską daryti pati, mažiau, bet pati.
- Iš kur atkeliauja folklorinių raštų audiniai?
- Šiuo metu man juos atveža iš Ukrainos. Perku jau skaras, kurias perdarau.
- Ar pardavinėjate ir užsienyje? Pavyzdžiui, per Etsy.com? Kaip sekasi?
- Kol kas ne, bet planuoju.
- Paskutinis projektas - „Skaruliai“. Tai papuošalai ar šalikai?
- „Skaruliai“ – tai ne mano verslas, aš esu šio verslo mentorė. Padedu vienai kaime gyvenančiai talentingai moteriai realizuoti savo produkciją. Ji siuva – aš užsiimu rinkodara ir pardavimais. Viskas prasidėjo nuo to, kai savo gimtame kaime nusprendžiau pristatyti savo verslo idėjas ir ištransliuoti žinutę, kad nesvarbu kur - mieste ar kaime – galima įgyvendinti pačias netikėčiausias idėjas, turėti el.parduotuvę ir užsidirbti. Į susitikimą atėjo nemažai moterų, kurios kiekviena kažką daro – mezga, siuva, siuvinėja ir pan., tik tai daro retkarčiais tarp rutinos visų darbų. Kito susitikimo metu moterys atnešę parodyti, ką jos daro. Kai pamačiau šiuos „skarulius“ iš karto supratau, kad tai yra kažkas unikalaus ir turi turėti pasisekimą. Moteris turėjo vieną pasisiuvusi sau ir viskas. Paprašiau pasiūti daugiau, parsivežiau į Vilnių, sukūriau Facebook paskyrą ir visus per vieną dieną pardaviau. dabar dirbame kartu, labai tikiuosi po kurio laiko visą pardavimų valdymą perduoti jai pačiai, kol kas jai tai atrodo labai tolima, bet po truputį mokomės. Man tai nauja įdomi patirtis. Jau galvoju apie kitų kaime gyvenančių moterų verslų įkūrimą, pagalbą užauginti iki tam tikro lygio ir perduoti vystyti pačioms, likti tik konsultante.
- Kokia efektyviausia reklama?
- Labai efektyviai veikia produktų populiarinimas per Facebook ir rekomendacijos.
- Ar rašėte visiems šiems projektams verslo planą? Kodėl?
- Verslo plano neturėjo nė vienas projektas, buvo tik gairės galvoje, ką reiktų padaryti ir patirtis, kaip tai reiktų padaryti. Verslo pasaulis yra labai dinamiškas, todėl pradėti smulkųjį verslą yra kur kas efektyviau be jokio plano.
- Daugelis mamų nepradeda verslo, nes bijo nesėkmių ar prarasti pinigus. Kaip atsikratyti to nerimo?
- Aš sakau, paprastai: jeigu nepavyks, tai ką sukūrėte ar įsigijote perparduoti (šiuo verslu taip pat užsiima nemažai mamų), tiesiog išdovanosite draugams. O rizikuoti visada verta. Pradėti galima nuo sumos, kurios būtų negaila. Aš asmeniškai pradėjau nuo 500 litų. Kažkada tiek esu investavusi į akcijas, iš kurių nieko gero negavau, bet dėl to nesigraužiau, todėl ir šįkart pasirinkau sumą, kuri man psichologiškai nekėlė nerimo.
- Ar visuose projektuose dirbate viena? Kodėl turite (arba neturite) partnerių?
- Visuose projektuose turiu partnerių, išskyrus „Skarota“, kur bandymas su siuvykla nebuvo sėkmingas. Tuo tarpu projekte „Mano litai“ net esu apjungusi visus kūrėjus, kurie kažką gamina lito tematika, t.y. marškinėlius, džemperius, kortas, pinigines. Taip pat labai sėkminga partnerystė su peteliškių kūrėja, taip pat verslia mama Egle Laše, kurios pagamintos trispalvės peteliškės ir mano sąsagų su litais rinkinys yra viena populiariausių prekių.
- Ką dirbote (ar vis dar dirbate) prieš gimstant dukrai? Kaip tai prisidėjo?
- Pagal profesiją esu žurnalistė. Prieš gimstant dukrai dirbau šį darbą ir į jį sugrįžau, kai dukrytei buvo 1,5 metų. Žurnalistika – taip pat mano aistra, tačiau dabar jau ne vienintelė.
- Papasakokite apie savo mažylę - kiek jai metų, koks vardas, ar lanko darželį. Ir kaip sekasi suderinti motinystę su verslu?
- Mažylei Orintai nesenai suėjo 2 metukai. Nusprendžiau leisti į darželį prieš pusantrų metų ne todėl, kad nesugebėjau suderinti verslo su motinyste, o todėl kad jau norėjau sugrįžti į pagrindinį darbą. Dabar derinu tris dalykus – pagrindinį darbą, motinystę ir verslą, kuris yra hobis. Tam nereikia kažkokių ypatingų pastangų. Didžiausias įdirbis atliktas kai dar nedirbau, t.y. sukurta el.parduotuvė, rinkai pristatytas produktas. Dabar visa tai reikia tiesiog palaikyti, ir tiek. Tam laiko užtenka po darbo, kai mažylė miega.
- Spėju, kad tai ne pabaigas ir tikrai pradėsite daugiau naujų verslų?
- Neslėpsiu, galvoja sukasi ne viena nauja idėja.
- Svarbus klausimas - ar bent iš vieno jų (ar visų kartu) galima pragyventi? - Ar vis dėl to dar laukia ilgas kelias ir reikėtų turėti pagrindinį darbą?
- Jeigu kasmet Lietuvoje būtų įvedamas euras, iš projekto manolitai.lt tikrai būtų galima pragyventi. Kitus projektus reiktų vystyti, ir manau, kad jeigu nebūtų pagrindinio darbo, jie taip pat neštų pakankamas pajamas pragyvenimui. Su kiekviena idėja reikia dirbti.
- Koks jūsų patarimas mamoms, norinčioms turėti savo verslą - nuo ko pradėti?
- Pradėkite nuo pačios pirmosios savo minties, idėjos, pabandykite nuo mažiausiai rizikingos idėjos ir sumos, kurios būtų negaila prarasti ir nebijokite pardavinėti. Svarbiausia, perlipti per save ir išeiti iš savo komforto zonos, arba kitaip tariant – tai, kas yra jūsų nekomforto zona (tai, ko bijote), paverskite savo komforto zona.
Jolitos kuriamus ar siūlomus produktus rasite:
papuošalai ir aksesuarai su litais „Mano litai“ www.manolitai.lt ir https://www.facebook.com/sasagossulitais
papuošalai iš senovinio rašto skarų „Skarota“ www.facebook.com/Skarota
kaklo aksesuarai „Skaruliai“ www.facebook.com/Skaruliai.
Pagrindinės nuotraukos autorė: Vaida Šetkauskė.
👍