Turbūt ne viena mūsų vaiko čiulptuką esame prisegusios laikikliu - gal paprastu plastmasiniu, o gal mediniu vardiniu. Justina Dovydėnienė šiame, rodos, tokiame įprastame dalyke, įžvelgė galimybę sukurti grožį ir, žinoma, pradėjo dalintis su kitomis mamomis. Pristatome "Šponkė" , jos dailiuosius čiulptukų laikiklius ir kitus aksesuarus vaikams.
- Kaip kilo mintis kurti aksesuarus vaikams?
- Niekada negalvojau ir nė nebūčiau pagalvojusi, kad ateis diena, kuomet pradėsiu kurti aksesuarus vaikams. Manau, už tai esu dėkinga savo dukrytei Smiltei. Nuo mažens visada mėgdavau kažką kurti, megzti, nerti, verti, bet dažniausiai ties vienu projektus viskas ir pasibaigdavo. Kuomet pradėjau lauktis dukrytės įkvėpimas pats iš kažkur atkeliavo. Pirmąjį čiulptuko pakabuką dukrytei nupirkau ir vėliau gimė idėja sukurti kitokį čiulptuko laikiklį, t.y. puošnų, ne iš medinių, o iš perliukų ar akrilo karoliukų, užsegimus padekoruoti gėlytėmis ar kaspinėliais.
Juokauju, kad tai sekmadieniniai čiulptuko laikikliai, kurie segami kuomet važiuojama drauge su mama ir tėčiu pasivaikščioti po parką, aplankyti senelių ar tiesiog einant pas draugus į svečius.
Vėliau, prie čiulptukų pradėjau kuri galvajuostes, segtukus į plaukus. Nors auginu dukrytę, norėjosi sukurti kažką ir berniukams, todėl ėmiau čiulptuko pakabukus dekoruoti "peteliškėmis", kurias išmokau siūti iš mamos. Aišku, tai buvo iššūkis abiems, bet manau puikiai gavosi! Tai turbūt vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad mano įkvepėja yra dukrytė ir jos meilė čiulptukams.
- Prieš kiek laiko supratote, kad tai gali tapti nedideliu verslu?
- Supratau tuomet, kai išdrįsau savo sukurtus pakabukus paviešinti socialiniame tinklalapyje ir sulaukti pirmųjų užsakymų. Dar smagiau pasidarė, kai sulaukdavau klienčių gražių atsiliepimų ir pagyrų apie kuriamus aksesuarus. Tuomet ir supratau, kad tai gali tapti mano mažu verslu, kuris teikia man ne tik malonumą, bet ir džiugina kitus.
- Kiek jų turite savų vaikučių - kiek metų jiems ir kokie vardai?
- Turiu vieną mažą nuostabią dukrytę Smiltę. Nesenai atšventėm Smiltytės pirmąjį gimtadienį. Negaliu patikėti, kad laikas taip greitai skrieja, bet esu be galo dėkinga gyvenimui už šį turtą, kuris džiugina mus kievieną dieną savo šypsena, juoku ir gera nuotaika. Tikiuosi kiek paūgėjusi Smiltelė įsijunks ir su manimi į kūrybos procesus (šypsosi).
- Ką šiuo metu siūlote savo gerbėjams?
- "Šponkė" šiandien siūlo mažiesiems čiulptukų laikiklius, kurie yra išskirtinai puošnūs, dekoruoti gėlytėmis ar "peteliškėmis". Taip pat galima rasti varlyčių, petnešų, galvajuosčių, kojyčių puošmenų. Greitu laiku pristatysiu ir karoliukus, apyrankes, sages mergaitėms.
Iš tiesų, galva pilna idėjų, tik labai gaila, kad para turi tik 24 val. per kurias nieko nespėju. Kūryba galiu užsiiminėti tik per Smiltės miegelius, nes kitaip dukrytė labai nori paskanauti visus spalvotus karoliukus, išuostyti visas susiūtas gėlytes. O kartais mąstau, kaip būtų smagu sukurti dar tą, dar ir aną, ir gal tai pabandyti, ir... Tik kaip viską suspėti, kai diena tokia trumpa? (kvatoja)
- Lietuvoje labai populiarūs vardiniai čiulptukų laikiklius - ar negalvojate ant savųjų kaip nors įterpti ir vaikučių vardų?
- Kai gimė idėja, pradėti kurti puošnius čiulptukų laikiklius, galvojau jie tuo ir skirsis nuo kitų čiulptukų laikiklių, nes bus ne vardiniai, o tiesiog puošnūs. Tačiau be abejonės, neatsisakau tos minties ir jei tik kuri mamytė panorės prie puošnaus pakabuko pritaikyti vaikučio vardą, pirmąją vaikučio raidelę. Manau, nė nedvejodama sukursiu tokį čiulptuko laikiklį.
Man labai svarbu, kad mažieji liktų patenkinti ir džiaugtųsi turimu pakabuku, todėl kartais net kūrybos procesas užtrunka kiei ilgiau, kol atrandam tinkamiausią ir mieliausią čiulptuko pakabuką.
- Jūsų aksesuarai vadinasi "Šponkė" - kaip kilo toks įdomus pavadinimas ir ką jis reiškia?
- Kuomet nusprendžiau kurti aksesuarus vaikučiams, intensyviai pradėjau galvoti apie pavadinimą. Galvoje sukosi daug minčių, idėjų, tačiau atrodė, kad nei vienas nei kitas neturi nei prieskonio, nei skambesio. Gulėdama vieną vakarą lovoje vis sukau mintis, kas tai galėtų būti? Ir galiausia suvokiau, kad ir ką begalvočiau - už viską esu dėkinga dukrytei, tai kodėl nepavadinus tiesiog "Šponkė"! O Šponkė mūsų namuose gimė kartu su dukryte. Abu su vyru vieną dieną netikėtai pradėjome dukrytę tieisog vadinti Šponke, Šponkyte. Aišku, jei žiūrint ne skambesio, o žodžio reikšmę, šis žodis nėra lietuviškas, tai barbarizmas atėjęs į lietuvių kalbą iš rusų kalbos, kuris reikštų tokį mažą užsegimą. Ir tik dabar susimąsčiau, kad pavadinimas nelabai nutolęs nuo vykdomos veiklos, nes kiekvienas čiulptuko laikiklis turi užsegimą.
- Jus sutikti galima facebooke - ar kursite elektroninę parduotuvę?
- Šiuo metu "Šponkės" darbai pasiekiami tik facebooke www.facebook.com/pages/Šponkė ir www.musumazyliai.lt, tačiau mažoje galvos kertelėje tūno mintis, jei ir toliau manęs neapleis įkvėpimas ir sugebėsiu įgyvendinti visas idėjas, kurios nuolat kirba mano galvoje – greičiausia "Šponkė" turės ir elektroninę parduotuvę. Tai ir yra viena iš mano siekiamybių artimiausiu metu, bet čia laikas parodys, ar ir toliau "Šponkės" darbai bus mylimi ir geidžiami.
- Ar pardavinėjate, ruošiatės pardavinėti užsienyje? Pvz. etsy.com? Ką apie tai manote?
- Kol kas ne, nes Šponkė yra dar labai jaunas projektas, kurį pirmiausia noriu išbandyti Lietuvoje. Dar neįgyvendinau visų savo idėjų ir užmojų čia. Jei matysiu, kad paklausa yra - manau keliausiu ir į etsy.com.
- Gal kažkur jūsų kūrinių galima rasti "gyvai"? O jeigu ne - gal planuojate juos pristatyti, atidaryti krautuvėlę?
- Šiuo metu, kaip ir minėjau, mano darbelius galima rasti tik internete, bet esu suplanavusi jau šį rudenį sudalyvauti keliose parodose Panevėžyje bei Vilniuje. Apie vaikučių aksesuarų krautuvėlę dar tikrai negalvoju, nors tai be abejonės būtų kažkas fantastiškai nuostabaus. Šią idėja dar paliksiu tūnoti kur nors kamputy ir pabandysiu pasidžiaugti keliomis parodomis.
- Ar dalyvaujate mados mugėse, mamų turgeliuose? Kaip sekasi?
- Deja, "Šponkės" darbeliai dar neturėjo tokio džiaugsmo sudalyvauti mamų turgeliuose ar mados mugėse, bet jau šį rudenį – bandysim sudalyvauti. Šiuo metu daugiau priiminėju individualius užsakymus, bendrauju su klientėmis ir bandome sukurti jų atžalėlėms pačius gražiausius pakabukus ar kitus aksesuarus, todėl darbeliai dažniausiai gimsta ir tuoj pat iškeliauja pas mažuosius draugus.
- Ką vyras mano apie šią jūsų veiklą?
- Vyras džiaugiasi, kad galiu ne tik smagiai leisti laiką dienomis su dukryte, bet ir kartu realizuoti, išreikšti save. Kuomet kuriu ką nors naują, visuomet paklausiu ir jo nuomonės, galbūt jo akimis reikėtų kažką pakeisti. Jis mano didžiausias kritikas ir patarėjas.
- Kaip manote, tai taps rimtu jus išlaikančiu verslu, ar tik papildomu hobiu?
- Šiandien džiaugiuosi, kad atradau hobį, kuris padeda realizuoti save, jausti pasitenkinimą kažką kuriant ir darant, o kas bus vėliau - dar nežinau.
- Ką dirbote prieš tai ir kaip įtakojo?
- Visuomet dirbau ofisinį darbą, kuris niekaip neįtakojo dabartinės veiklos ir mano atradimų. Ši veikla atsirado kartu su motinyste.
- Kaip elgsitės, jeigu jūsų darbus ims kopijuoti kiti?
- Aš nė neabejoju, kad išauš tokia diena, kai bus galima rasti ir puošnių čiulptuko laikiklių ir kitų mano kuriamų aksesuarų kopijų. Manau, nuo šito nepabėgsiu. Galbūt tai bus dar vienas iššūkis sugalvoti ir sukurti dar kažką idomaus ir naujo, o galvoje pas mane minčių ir idėjų knibžda nuo ryto iki vakaro, tik duokit paroje daugiau laiko viską suspėti sukurti (šypsosi).
- Patarimas mamoms, kurios bijo išlįsti iš "pogrindžio" su savo darbeliais:
- Visų pirmą nebijoti, rizikuoti ir niekada nesakyti “ne” tol, kol nepabandėte. Gyvenime svarbiausia tikėti savimi, tuo ką darai, ką kuri ir nepasiduoti! Socialiniai tinklai yra galinga jėga, kuriais pirmiausia ir siūlyčiau pasinaudoti! Sėkmės!
Ačiū už pokalbį!
Justinos ir jos "Šponkės" darbelius galima rasti www.facebook.com/Šponkė
Čiulptukų laikikliai tikroms damutėms. 😀