Mėgstu keisti namus, dekoruoti baldus, todėl kai netyčia užtikau kreidinius dažus „Foxy paint“ http://www.foxypaint.com/ - plojau iš džiaugsmo. Neįprastos, labai skoningos spalvos, patogus tinklalapis, pasakiškas dizainas, nuoširdus bendravimas ir patarimai... Ir visa tai kuria keturių vaikų mama Neringa Černauskaitė! Žinoma, kad ją būtina pakalbinti Verslios mamos rubrikoje.
- Visad atrodė, kad dažų pramonė - didelių fabrikų reikalas, kaip kilo mintis kurti savo dažus? Kiek užtrukote nuo idėjos iki tol, kol pardavėte pirmą skardinę?
- Praėjo lygiai vieneri metai. Dabar atrodo, kad gal ir nėra tai ilgas laikas, kuriant verslą. Bet tada atrodė labai labai sunkus, emociškai sunkus metas dėl nežinomybės, baimės, vis iškylančių sunkumų. O ką kalbėti apie tai, kad pajamų jokių nėra, o verslas dar nepradėtas, nors paskolą ir palūkanas jau reikia mokėti.
- Ar esate chemikė - kas kūrė dažų formulę? Ar tai sudėtinga, brangu? Kiek reikėjo bandymų?
- Man mokykloje chemija patiko. Bet tik tiek su chemija turėjau ryšį. Tačiau, matydama kiek daug pasaulyje yra šeimyninių gamyklėlių, turėjau viltį, kad nebūtina būti chemiku, kad galėtum gaminti dažus. Labai ilgai ieškojau, kas gali sukurti receptą. Pradėjau nuo Lietuvos ir baigiau JAV kompanija, turinčia didelę patirtį. Tikėjausi, kad kai tik gausiu receptą, jau kitą dieną maišysiu dažus (juokiasi). Tai užtruko lygiai pusę metų. Pirmiausia reikėjo gauti recepte nurodytų cheminių medžiagų, neradus – ieškoti atitikmenų, tada ieškoti kas gali atsiųsti nedidelį kiekį cheminės medžiagos, nes, pavyzdžiui, mums reikia tik 1 litro tam tikros medžiagos, o pardavėjas prekiauja tonomis, konteineriais...
- Kuo išsiskiria „Foxy paint“ dažai nuo tų šimtų, kurių pilna lentynose?
- Pagrindinės dažų savybės: tiršti, todėl nevarva, ypač matiniai, vandens pagrindo, todėl netoksiški, puikiai dengia net ir vienu sluoksniu, ypač greit džiūva, neturi stipraus kvapo, yra patvarūs ir puikiai sukimba su įvairiausiais paviršiais: anksčiau dažytais ar lakuotais, baldine plokšte, natūralia mediena, stiklu, plastiku, laminatu, keramka, betonu, akmeniu ir metalu. Prieš dažant nereikia nušveisti senų dažų ar lako, taip pat nereikia grunto. Tiesiog –imi ir dažai!
- Kaip vyko visas įsikūrimo procesas - kokie etapai, kas prie to prisidėjo?
- Palei upę bevaikštinėjant su vežime snaudžiančiomis dvynukėmis, kilo mintis, kad Lietuvoje tokių dažų nėra, o siųstis yra per daug brangu ir sudėtinga. Jei man trūksta kantrybės nušveisti senus dažus nuo baldo, tai laukti keletą savaičių, kol atsiųs dažų daugiau kantrybės tikrai neatsiras. Nešiodavausi užrašų knugutę ir vis rašinėdavai idėjas ir skaičiuodavau. Bet net ir neskaičiuodama tiesiog jaučiau, kad tai geras sumanymas. Tada sekė finansavimo paieška, verslo plano ruošimas, laukimas, kol jį įvertins ekpertai, tuo pačiu – chemikų, kurie sukurtų dažų formulę, paieška. Tai buvo vienas sunkiausių darbų. Deja, Lietuvoje neradome. Receptą pirkome iš Amerikos kompanijos. Tiesa, pagal jų receptą pagaminti dažai neatitiko mano įsivaizdavimo, kaip turi atrodyti dažai. Tada teko eksperimentuoti ir bandyti pačiai. Čia mano didžiausias patarėjas, pagalbininkas ir palaikytojas buvo vyras Linas. Lygiagrečiai kūriau prekinį ženklą, logo, registravau įmonę, kūriau el. parduotuvę www.foxypaint.com.
- Ar daug investicijų reikėjo ir iš kur jas gavote?
- Gavau paskolą iš Verslumo skatinimo fondo, teko ir savo šeimos santaupas dėti į verslą ir draugų tarpe rasti laiduotojus. Ačiū dievui, bet mūsų draugų tarpe atsirado viena šeima, kuri patikėjo verslo idėja ir nepabijojo laiduoti.
- Net nežinant ypatybių, man labai patiko spalvos - jos tikrai netradicinės. Kiekviena jų turi pavadinimą - kaip jos parenkamos?
- Kiekvieną spalvą renku galvodama: ar aš pati dažyčiau tokia spalvą ką nors namuose? Kai kurių spalvų pavadinimus galvoju ilgai, kai kurios gimsta staiga, o keletą išrinko patys klientai. Man pavadinime svarbu emocija. Juk švelniai rožinei taip tinka pavadinimas Baby baby, o žydrai – Nida sky…
- Kur dabar yra gaminami dažai?
Dažus gaminame labai labai mažoje gamyklėlėje, kurioje visada groja muzika ir kvepia kava. Sakau, gaminame, nes man padeda visa šeima: ir vyras, ir vaikai.
- Pardavinėjate tik internete ar ir gyvai?
- Pardavinėju ir internete ir turiu partnerius - mados ir laisvalaikio centre Europa įsikūrusią nepaprasto grožio parduotuvę Simple Homes.
- Kaip pavadinime atsirado lapė?
- Lapė man asocijuosi kaip puiki, vikri, daili šeimininkė. Man atrodo, kad reta moteris nėra panaši į lapę. O ir neįsižeidžiam lapėmis vadinamos, skirtingai nei kitų gyvūnų vardais. Taigi, mes moterys – laputės galime vikriai atnaujinti ir perdažyti savo baldus. Ir dažai yra pavadinti lapiškai gudriais „Foxy paint“, nes jie prisiderins prie bet kokio noro – galima sukurti modernų vaizdą, galima lengvai pasendinti ir išgauti Provanso dvasią.
- Ar jau prekiaujate užsienyje? Kada ir kur žadate tai daryti?
- Tikrai prekiausiu, ruošiuosi tam. Startuoju ir „treniruojuosi” Lietuvoje, o vėliau - gilyn į Europą.
- Galima teigti, kad jeigu yra išskiriniai, butikiniai kvepalai, taip ir su dažais - mažos manufaktūros siūlo ypatingą produktą?
- Ir produktą ir pridėtinę vertę mažos gamyklėlės kuria visai kitaip – daug kūrybiškiau, su visišku atsidavimu ir asmeniniu ypatingu požiūriu į klientą ir, žinoma, meile darbui.
- Ar pati daug ką dažote namuose ar jau viskas po triskart perdažyta?
- Dar turiu daug daiktų, kurie laukia perdažymo. Batsiuvys dažnai be batų būna ilgai (juokiasi).
- Kuri jums asmeniškai spalva pati gražiausia?
- Mano mėgstamiausios spalvos yra: švelniai rožinė „Baby baby“, žalsva „Bird egg“ ir žydroji „Nida sky“.
- O kuri populiariausia?
- Man visiškai netikėta buvo, bet pati populiariausia spalva – balta! Tai tikrai džiugina, kad iš kažkada populiariaus persikinio ir rudo pasaulio judam šviesos link.
- Papasakokite apie savo vaikučius - kiek metų, kas juos prižiūri, kaip jie žiūri į mamos veiklą?
- Pirmagimis Kristupas auga link septyniolikos, Barbora – šešerių, o dvynės Elzė Ingeborga ir Sofija Adelė yra trimetės. Neturime ir neturėjom auklių ir net pagalbinkų – močiutės gyvena kitame Lietuvo krašte. Visos mergaitės jau lanko darželius, o į filmą ar koncertą mus išleidžia Kristupas. Jis – puikus auklėtojas! Kartais padarome ekskursiją savo mažosiesiems vaikams po gamyklą, taip jiems darosi viskas aišku, ką mama daro ir kaip uždirba pinigus.
- Dirbate viena ar turite komandą?
- Legaliai dirbu aš viena, visi kiti – vyras ir vaikai –nelegalūs darbuotojai (juokiasi). Linas man padeda gamyboje, o Kristupas retkarčiais dirba kurjeriu Vilniaus mieste. Siuntas vežioja dviračiu arba riedlente. Jis lengvai bendrauja ir žino, kas yra geras kliento aptarnavimas, o ir turi progą užsidirbti savo pramogoms.
- Ką dirbote prieš tai, ar planuojate grįžti?
- Daug metų dirbau vadovaujantį darbą sporto organizacijoje. Tai buvo įdomus darbas, bet nuosavas verslas suteikia nepalyginamai daugiau malonumo. Jau negrįšiu, nes darbovietė liko kitame mieste, o man, po ilgų, beveik 7 metus trukusių motinystės atostogų, norėjosi pakeisti darbo sritį ir dirbti sau.
- Jūsų patarimas mamoms, kurios svajoja pradėti savo verslą:
Kai auginame mažus vaikus, mes turime nuostabų laiką ne tik vaikui suteikti viską, ko jam reikia, bet ir galime pabūti su savimi, daug apgalvoti, daug svajoti, daug skaičiuoti. Tai atradimų metas ne tik kūdikiui, tai gali būti atradimų metas ir mamai. Ypač ilgi pasivaikščiojimai gamtoje su miegančiu vaiku, išvalo galvą ir įleidžia naujų, kad ir vėjų (kvatoja). Ir net susitikus su kitomis mamomis galima pasipasakoti idėją ir išklausyti jų nuomonę, taip pasitikrinant idėją.
Kadangi aš žinojau, kad net fiziškai bus neįmanoma grįžti į buvusią darbovietę, nes ji liko kitame mieste, privalėjau svarstyti apie tai, ką veiksiu, kai vaikai paaugs. Ir žinote, pirmiausia aš galvojau ne apie konkrečią veiklą, o apie kitus dalykus: laisvas darbo grafikas, jokio darbo vėlai vakarais , švenčių dienomis ir savaitgaliais. Norėjau, kad tai būtų veikla, kuri man pačiai labai labai patiks, kiek įmanoma išskirtinis produktas ar paslauga ir dar mane visada žavėjo verslai, kurių veikla yra ne būti tarpininkais, pardavėjais, o gamyba. Pamenu, dar neturėjau minties apie dažus ir visas šias savo savojones papasakojau vienai pažįstamai, ji nusišypsojo liūdnokai ir sako: „tai būtų svajonių darbas...”. Taip, aš būtent taip ir galvojau - noriu svajonių darbo! Aš ir guluosi, ir keliuos galvodama apie darbą, bet tik todėl, kad man jis taip patinka! To paties ir linkiu mamoms, svajojančioms apie verslą – išgirsti save ir savo norus, o tada imtis ir daryti. Jei artimieji ar pažįstami nepalaiko jūsų idėjos ir jūsų požiūriai skiriasi, patariu tiesiog vengti pokalbių apie tai. Nes tai būna tikrai jautrus emociškai periodas, kai aplink daug nerimo, baimės ir nežinomybės. Todėl maksimaliai tai sumažinkite ir pirmyn į sėkmę!
Ačiū už įkvėpimą!
Neringos kuriamus dažus rasite www.foxypaint.com , ją pačią galite pakalbinti www.facebook.com/Fox-and-sisters
Liudo Masio ir asmeninio archyvo nuotraukos.
