Vilnietė Nijolė Gornatkevičė įsitikinusi, kad šiuolaikiniame pasaulyje labai svarbu prisiminti savo šaknis, praeitį ir papročius, ką labai smagu pažymėti svarbiausiose asmeninėse šventėse. Todėl pradėjo organizuoti liaudiškus mergvakarius ir vaikų gimtadienius. Kviečiame susipažinti - "Jutos švenčių" www.jutossventes.lt įkūrėja:
- Ką anksčiau dirbote - ar tai padėjo dabar?
- Esu mama, žmona, mokytoja, liaudiškų švenčių organizatorė. Baigiau Vytauto Didžiojo Universiteto etninės kultūros magistrantūros studijas.
Jau 11 metų dirbu Vilniaus Žvėryno gimnazijoje mokytoja. Mokytojo profesija padeda kuriant švenčių organizavimo verslą. Mokytojo darbas kūrybingas, niekada negali tenkintis tuo, ką jau žinai, ką padarei, norėdama kokybiškai mokyti vaikus, pati turiu nuolat mokytis, ieškoti naujų būdų sudominti. Meilė vaikams, bendravimas, komunikabilumas, situacijos valdymas, visa tai reikalinga ir rengiant bei vedant šventes.
- Kaip kilo mintis juos organizuoti kitiems?
- Kai buvau vaiko priežiūros atostogose, geriausia draugė ruošėsi tekėti, ji svajojo apie liaudišką mergvakarį. Parašiau draugės mergvakariui liaudiško mergvakario scenarijų ir labai smagiai jį atšventėm. Draugė pasigyrė bičiulėms apie šaunų senovinį mergvakarį, tad palikusi sūnelį vyro priežiūrai, pravedžiau porą papildomų, neplanuotų liaudiškų mergvakarių. Iš draugės mergvakario gimė “Jutos šventės”. Pavadinimas atsirado brolio dėka. Kai brolis buvo mažiukas neištardavo mano vardo Nijolė, šaukdavo Juta, net draugai jaunystėje taip mane vadindavo. Prisiminiau brolio sugalvotą vardą ir pavadinau savo rengiamas šventes “Jutos šventėmis”. Kai dirbu šventėse, esu Juta. Man labai mielas šis mano švenčių vardas.
Vaikų gimtadienio idėją pametėjo sesuo, dūsaudama dėl dukrelės dešimtojo gimtadienio, nes nebegalėjo sugalvoti, kur švęsti, - viskas išbandyta. Kadangi labai myliu savo krikštadukrą, pasisiūliau sesei pravesti dukrytės gimtadienį. Sugalvojau saldų piemenaitės gimtadienį. Scenarijus toks:
- Linksmai vaikų pasitinku mažoje, jaukioje trobėlėje.
- Apsirengiame piemenėlių rūbais.
- Darome piemenėlių šukuosenas.
- Gaminame senovinį saldainį. Receptas paveldėtas iš močiutės. Gimtadienio dalyviai sužino senovinio saldainio gaminimo paslaptį. Kiekvienas vaikas pasigamina įvairių saldainių.
- Smagiai žaidžiame liaudiškus žaidimus.
Krikštadukros gimtadienis pavyko puikiai. Taip Jutos šventėse atsirado vaikų gimtadieniai.
- Kas yra liaudiškos tematikos gimtadieniai iš šventės? Kuo jie pasižymi?
- Liaudiškos tematikos gimtadieniai ir šventės - savo šaknų prisiminimas, kas artima ir brangu širdžiai, protėvių gyvenimo būdo pažinimas. Šventes rengiam Girulių kaime, Vilniaus raj., iki Vilniaus 6 km, sename, mažame namuke, kur išlikusi sena krosnis, net ir dabar duoną joje galime išsikepti. Daugelis šiuolaikinių vaikų nebemato tokio kaimo, su senomis obelimis, kudakuojančiomis vištomis, ropojančiomis skruzdelėmis, tyru kaimo oru. Šventės dalyviams pasiūlome liaudiškus rūbus: mergaitėms sijonėlius, berniukams kelnes. Mergaitėms darome senovines plaukų šukuosenas - kaip mūsų promočiutės plaukus dabindavo. Gaminame saldainius, žaidžiame žaidimus, šokame… Vaikai vaišinasi keksiukais ir kompotu.
Tik pas mus gimtadieniuose yra smagi fotosesija. Gimtadienio dalyviai pozuoja bendrai nuotraukai. Sukaktuvininkas gauna nuotraukų tiek, kiek yra gimtadienio dalyvių. Nuotraukas atsiunčiame paštu su smagiausiai linkėjimais po savaitės.
- Kokioms progoms dažniausiai užsako jūsų programą?
- Gimtadienius pas mus dažniausiai švenčia 6 – 10 metų amžiaus vaikai. Mažesni dalyviai šventėse taip pat gerai jaučiasi.
- Kas jums padeda ir prisideda prie šventės kūrimo?
- “Jutos šventės” – kol kas nedidelis šeimos verslas. Mano vyras Valdemaras yra dešinioji ranka, be jo palaikymo “Jutos švenčių” turbūt net nebūtų. Vyras suremontavo namuką, kuriame vyksta šventės, savo rankų dirbiniais gražina aplinką, padarė medinę supynę kieme, dabar stato pavėsinę. Kai vyksta šventės, vyras yra mano asistentas ir vaikų fotografas. Per vieną gimtadienį vienas berniukas net nusistebėjo, kad dėdė labai geras, kaip džinas išpildo visus Jutos norus, ko tik teta paparašo, tą ir atneša. Kiekvienos moters laimė turėti tokį “džiną”. Mes su vyru esame vienas kumštis tiek šeimoje, tiek “Jutos šventėse”.
- Kurios švenčių dalys yra autentiškos? Kaip švęsdavo šventes mūsų protėviai?
- Mūsų senoliai nelabai švęsdavo vaikų gimtadienius. Vardo dienas labiau paminėdavo. Vaikui nupirkdavo ką skanaus ar kokį niekutį. Gimtadienio metu gaminamas autentiškas saldainio receptas išmoktas iš močiutės, autentiškas yra šiaudinės kėdutės pynimas, liaudiški žaidimai, mergaičių šukuosenos, rūbai.
- Iš kur idėjos, kam padėkoti?
- Esu dėkinga savo mamai Kretingos muziejaus etnografinio skyriaus vedėjai Nijolei Vasiliauskienei. Mama pakonsultuoja, nemažai įdėjų pateikia, pakritikuoja. Mama mano verslo palaikytoja. Mano idėjas visada išklauso sesė su dukryte, jos išsako savo nuomonę, kas šiuolaikiniam žmogui patrauklu, kas ne. Esu dėkinga vyro mamai, nes ji leido naudotis savo gimtąją sodybą bei visu inventoriumi.
Idėjos gimsta ir domintis, plečiant žinias, skaitant literatūrą.
- Kur reklamuojatės? Kas labiausiai pasiteisina?
- Turime savo internetinį puslapį www.jutossventes.lt, facebook.com/jutossventes. Vaikų šventes reklamuojame intenetiniame puslapyje gimtadieniomuge.lt, mergvakarius -mergvakaris.lt, naudojamės alio.lt. reklamos skelbimų paslaugomis. Kartais įdedame reklamą į delfi.lt. Taip pat buvo pora straipsnių apie mūsų rengiamus gimtadienius Mamyčių klube, o žurnale “Mažylis” atspausdintas straipsnis apie liaudiškus vaikų gimtadienius. Vyro mašinos stiklą papuošėme lipdukais su "Jutos šventėmis", dalinome mieste skrajutes.
Labiausiai pasiteisina reklama iš lūpų į lūpas. Taip surengėme ne vieną gimtadienį ir mergvakarį. Kai žmonėms patinka tavo rengta šventė, jie pasidalina informacija su bičiuliais, pažįstamais. Geriausia reklama rekomendacija iš žmonių, kurie buvo šventėje ir jiems patiko. Pavyzdžiui, atšventėme vieną mergvakarį ir įsikalbėjome, kad rengiame vaikų gimtadienius. Vienai dalyvei taip patiko mergvakaris, kad po kelių savaičių atvažiavo švęsti dukrytės gimtadienio.
- Ar rašėte verslo planą? Kodėl?
- Rašėme, kad patiems būtų aiškiau, kaip ką darysime, kiek pinigėlių turėsime investuoti.
- Kokie ateities planai? Kaip plėsitės? Ką dar pasiūlysite?
- Ateities planų turime daugybę. Pasiūlyti ne tik gimtadienius, bet ir edukacines pamokėles pvz., kūčių tradicijos, šiaudų amato ir t.t. Planuojame pasiūlyti dar negirdėtą pramogą - mergvakarį naktį miške pas žiniuonę svečiuose. Mergvakaris rengiamas sutemus, pasivaikščiojant po mišką ir ieškant žinuonės namelio ir t. Žadame pasiūlyti pas mus naujovišką tradiciją, bet vakaruose populiarią, vakarėlį “Kūdikėlio belaukiant“. Aišku, tokios tradicijos senovės lietuviai neturėjo, bet juk gyvenimas nestovi vietoje, papročiai kinta taip pat. Smagu, kad būsima mama su draugėmis išsikeptų duonos ir sužinotų, kokia nėščiosios padėtis buvo senais laikais, pasidžiaugtų savo ypatinga padėtimi, pasvajotų apie lengvą gimdymą ir sveiką vaikelį.
Tobulėti yra kur, reikia gražinti aplinką, pastatyti pavėsinę, įrengti tėveliams vaikų laukimo patalpą, kur jie galėtų jaukiai pasėdėti, pagurkšnoti arbatos.
Greitu laiku planuojame gaminti pardavimui tradicinius karamelinius saldainius, gal kada nors ir saldainių parduotuvėlę atidaryti. Kad tik tos svajonės Dievui į ausį eitų.
- Ar tikitės, kad iš šio verslo bus galima pragyventi?
- Tikimės. Mes savo verslą tik pradėjome, nes “Jutos šventės”, kaip mažas kūdikėlis - septynių mėnesių. Startavome tik šį pavasarį.
- Papasakokite apie savo vaikučius - kiek metų, ar lanko darželį, mokyklą, kaip jie švenčia savo šventes?
- Turime 4 metų sūnelį Jokūbą. Labai linksmą, šaunų, judrų, berniuką. Jis jau dvejus metus lanko darželį. Darželyje Jokūbui labai patinka, sūnelis mėgsta būrelius, karatė ir šokius. Darželyje Jokūbas turi daug draugų bei simpatiją Ameliją. Kai mama ir tėtis dirba, “Jutos šventėse”, Jokūbą prižiūri močiutė arba krikšto mamytė.
Ačiū už pokalbį!
Nijolės organizuojamas šventes galite užsisakyti www.jutossventes.lt, facebook.com/jutossventes
