"Mama, noriu būti princesė", "O aš noriu būti žmogus-voras!" Tokius prašymus turbūt dažna iš mūsų girdime prieš didžiąsias šventes. Rasti gražų, kokybišką ir patogų karnavalinį kostiumą yra beveik neįmanoma misija, kol nesutikome Raimondos Grižienės Grižauskienės, kuri kuria nuostabius kostiumus vaikams "RGG Design" pati augindama net tris sūnus!
Kada ir kaip kilo mintis siūti karnavalinius drabužius vaikams?
Kartą, kai pirmajam sūnui tebuvo treji, Kalėdinei darželio šventei sugalvojau pasiūti zuikio kostiumą... Kiek parduotuvių apėjau, visur tas pats - tie kostiumėliai taip pigiai atrodantys, todėl net nekilo rankos pirkti savo vaikučiui tokio kostiumėlio. Taigi teko pasitelkti savo fantaziją ir tiesą sakant, gavosi visai puikus rezultatas! Pamenu, kai tik pamatavau vaikui kostiumą, tai būtumėt matę, kokios buvo švytinčios jo akys! Lakstė po namus laimingas bei krykštaudamas ir net nenorėjo to kostiumo nusivilkti. Tai buvo pats geriausias įvertinimas! Sulaukusi ir daugiau komplimentų iš kitų žmonių, sekančiais metais panorau pradėti puošti ne tik savo sūnų, bet ir kitus vaikučius. Ir štai jau prabėgo penkeri metai.
Papasakokite apie patį darbo procesą - ar mokėjote siūti, kur perkate medžiagas, kur ieškote idėjų?
Pradžia nebuvo labai sunki, nes esu baigusi siuvinių dizaino bakalauro studijas Kauno technologijos universitete. Taigi drabužių kūrimas, modeliavimas bei siuvimas man nebuvo svetimas. Medžiagas taip pat žinau, kur pirkti, dar nuo universiteto laikų. Kartais sugalvoju kokį kostiumą, kuriam reikia kažko tokio, kas suteiktų neįprastą, man reikiamą formą, o tada prasideda paieškos internete, suku galvą, kaip tai įgyvendinti ir pagaminti. Nepasiduodu, kol nerandu kas man tinka.
Idėjų semiuosi iš visur: iš aplinkos, vaikų žiurimų filmukų - ten būna kartais labai mielų personažų, kartais patys vaikai pasako idėjų, o kartais tiesiog svečiuose ar parduotuvėje pamatau kažkokį labai mielą minkštą žaislą ir iškarto pagalvoju: "Koks būtų mielas kostiumėlis vaikui...".
Koks turi būti geras ir įdomus karnavalinis kostiumas?
Toks, kurį apsivilkus, vaikas norėtų kostiumėlį mielai dėvėti ir jaustųsi ypatingas bei išskirtinis. Visai nesvarbu koks tai personažas, svarbu spalvingas, žaismingas ir patinkantis vaikams.
Mano kuriami kostiumėliai yra būtent tokie: jei tai vilkas, tai jis nebus baisus, jei tai liūtas, tai jis taip pat bus žaismingas ir linksmas.
Labai svarbu yra ir patogumas. Kadangi pastebėjau, jog dauguma parduotuvėse parduodamų ar salonuose nuomojamų kostiumų yra arba vientisi (kombinezono tipo), arba atskirų dalių, bet tik liemenė bei apatinė dalis (sijonukas ar kelnytės). Abiejų tipų trūkumas yra tas, jog kombinezoninis vientisas kostiumas turi idealiai atitikti vaiko ūgį, tik tada jis žiūrėsis pakankamai gražiai. O dažniausiai jie būna apkritę, taigi neturi estetinio vaizdo. Dar vienas trūkumas - vientisi kostiumai būna su gobtuvu, tai vėlgi nelabai patogu vaikams, kadangi vaikai yra judrūs, o gobtuvas tiesiog varžo galvytės judesius. Kostiumėliai, kurie susideda tik iš liemenės bei apatinės dalies, taip pat kelia galvos skausmą mamoms, nes reikia pritaikyti drabužėlius pagal kostiumą. Todėl mano kuriami kostiumėliai apgalvoti ir tokie, kuriuos apsivilkus daugiau nebereikia rūpintis jokia papildoma apranga, o kepurytės pasiūtos taip, jog tvirtai laikytųsi ir netgi labai aktyviai judant jos nenukristų.
Taip pat kostiumai yra iš atskirų dalių (palaidinė bei kelnytės arba sijonukas), tuomet jie tinka įvairesnio amžiaus ir ūgio vaikams, jie neatrodo nei per dideli, nei per maži, bei nevaržo vaiko judesių. O tai ir yra vienas svarbiausių dalykų.
Siuvate ir suaugusiems - ko jiems reikia?
Taip, siuvu ir suaugusiems. Dažniausiai kreipiasi įmonės, kuriems reikia tam tikro personažo kostiumo renginiui, tačiau turiu ir pastovių klientų, kuriems karts nuo karto reikia įvairiausių kostiumų, tam tikrų detalių ar aksesuarų vaikų lavinimo mokyklėlėse organizuojamose šventėse. Suaugusieji pageidauja kostiumų tokių, kurie taip pat patiktų vaikams, būtų spalvingi ir patrauklūs. Vėlgi, atsižvelgiama į vaikus.
Ar galima teigti, kad tokį verslą kurti įkvėpė jus motinystė?
Tikrai taip. Jei neturėčiau vaikų, tikrai nė į galvą nebūtų atėjusi tokia mintis - kurti ir siūti šventinius kostiumėlius vaikams. Tik iš meilės ir didelio noro papuošti savo sūnų šventei taip, kad jis būtų išskirtinis ir pats gražiausias, gimė ta mintis - padaryti ir kitus vaikučius tokius pat laimingus ir švytinčiomis akutėmis, bent tą pačią šventiškiausią akimirką.
Ką veikėte prieš tai, o gal ir dabar turite kitą darbą?
Prieš tai dirbau vienoje didžiausių Lietuvos įmonių - interjero dizainere. Ir iki šiol oficialiai ten dirbu, bet jau trejus metus esu vaiko priežiūros atostogose. Kol dirbau interjero dizainere, vaikiškų kostiumėlių kūrimas buvo kaip pomėgis, papildoma veikla, kuriai jaučiu didelę aistrą, kuria užsiimdama atsipalaiduoju nuo kasdieninių darbų ir rūpesčių. Vėliau, kai laukiausi antro sūnaus, šis užsiėmimas pamažu pradėjo virsti į verslą. Pamačiau, kad klientų ratas didėja, klientai rekomenduoja mane savo draugams, o taip pat patys sugrįžta ir užsisako kostiumus savo vaikams kitais metais. Taip ir gimsta pati geriausia nemokama reklama. Dabar matau, kad man nebeužtenka dviejų rankų, taigi turiu ir padėjėją. O ir ši veikla tapo man tokia mylima, kad grįžti į savo buvusį darbą jau nebesinori...
Turite net tris sūnus - kaip sutramdote tokią gaują?
Mano vaikai - tikri padūkėliai! Vyriausiasis Nedas - 8-erių, rudenį eis į antrą klasę. Nedas - pagrindinis mano kuriamų kostiumėlių modelis. Nuo kūdikystės buvo dažnai fotografuojamas, tad prieš fotoaparatą jaučiasi drąsiai, iškarto pradeda pozuoti net neprašius. Jis taip pat ir mano įkvėpėjas! Visada man pataria kaip ką pakoreguoti, arba netgi kokio kostiumo norėtų, kad pasiūčiau.
Markas, mano vidurinėlis. Jam dveji su puse. Pats meiliausias mano sūnus. Jis vienintelis mėgsta ateiti, atsisėsti ant kelių, prisiglausti ir sėdėti tiesiog kartu. Dabar jau ir jis tapo mano modeliuku. Nemažai kostiumėlių jau fotografuoju ir su juo, jau matau, kad pradeda mėgti šį užsiėmimą.
Mažiausiasis - Grantas, kuriam dar nėra nei pusantrų metukų, dėmesio reikalauja daugiausiai. Bet tai normalu - jis mažiausias. Tačiau Grantas jau mokosi už save pastovėti ir atsikovoti savo žaislą nuo brolių. Taip, taip, patikėkite, kas pas mus vyksta namuose dieną! Vyriausiasis Nedas visko moko mažuosius, o tie du labai greitai viską išmoksta ir dūksta kartu, siaučia po visus namus. Tačiau dūkti kieme - pats smagiausias užsiėmimas. Kiemas didelis, tad gaudynės - pats smagiausias žaidimas. Didysis sūnus bėga, o mažiukai gaudo. Vakare užtai mažieji labai greitai užmiega.
Mėgstame važinėtis dviračiais. Netoliese yra labai puikių vietų kur galima pasivėžinti, tad kartais vakarais išvažiuojame visa šeima nors valandžiukei prasiblaškyti. Kadangi visi trys yra berniukai, tai reikia ir drausmės, ir griežto tono. Vaikai klauso tiek manes, tiek vyro. Na, žinoma, vyro klauso labiau - užtenka vieno žodžio ir visi žino, kad turi būti būtent taip, o ne kitaip. O mamos galima kartais ir nelabai paklausyti... Tačiau susitvarkome tikrai puikiai, jei jau planuojame ilgesnei išvykai, tai tikrai nebūna chaoso, visi žino savo pareigas, kas ką turi atlikti.
Jūsų darbeliai labai sezoniai - ką veikiate pavasarį ir vasarą?
Taip, mano kostiumėliai sezoniniai, tačiau darbo būna ir pavasarį: prieš Velykas bei mokslo metų pabaigoje, gegužės menesį. Nekalbu jau apie rudenį, kada darželiuose, mokyklose vyksta rudenėlio šventės bei pagrindines šventes - Kalėdas. Po Naujųjų metų būna poilsis po didžiųjų darbų. Sausio mėnuo man labai mylimas, nes tada po tokių darbų pajaučiu tikrąjį poilsį bei laukiame dviejų gimtadienių - mano, bei viduriniojo sūnaus Marko. Tarp mūsų gimimo dienų skirtumas - vos 4 dienos.
Kiekvieną vasarą važiuojame prie jūros, o kai grįžtame, žinau, kad jau prasidės mano darbai. Tada prasideda ruošimąsis rudeniui bei Kalėdų šventėms. Kadangi dirbu viena, tai laiko siūti kostiumėlius reikia tikrai daug. Todėl ir pradedu darbuotis dar vasarą. Tačiau per Kalėdinį laikotarpį turiu ir padėjėją, nes kitaip niekaip neišsiversčiau. Kaip tik dabar, visai netikėtai sugalvojau sudalyvauti rugpjūčio pabaigoje vyksiančioje mados mugėje Kaune. Noriu prisistatyti, kas dar nėra matę, bei parodyti visiems, kad Lietuvoje yra ne vien didžiųjų prekybos centrų siūlomų kinietiškų kostiumėlių vaikams. Todėl dabar mano naktys skirtos kostiumėlių siuvimui.
Vakare kai visi sumiega, einu sukirpinėti bei siūti kostiumėlius... maždaug iki 2-3val ryto. Kol dirbu, jaučiu didelį malonumą, kadangi tada namuose būna tik tyla ir mano mintys... Tačiau tokių darbingų naktų ilgai žmogus neištversi, taigi po kelių tokių naktų, būtinai turiu bent vieną dieną išsimiegoti. O tada vėl esu žvali ir galiu dirbti.
Ar sunku mamai būti ir verslininke? Kaip sekasi viską suderinti?
Tikrai nelengva. Kol vaikai mažiukai, norint kažkuo užsiimt papildomu bei suspėti padaryti kasdieninius darbus, tikrai reikia suktis kaip voverei. Labai labai norint - įmanoma viskas. Tačiau be vyro palaikymo ir pagalbos būtų neįmanoma. Kol augini vieną vaiką, atrodo laiko nėra niekam. Tačiau kai jau turime tris, net juokas kartais ima pagalvojus, kaip būtų, jei turėtume tik vieną arba du vaikus. Tada atrodo tiek visko galėčiau nuveikti ir dar laiko laisvo liktų! Čia labai teisingas būtų tas posakis: "Kuo daugiau darai - tuo daugiau padarai". Kolkas šiais metais dar neketinu didinti darbo tempo bei planų, tačiau kitą rudenį abu mažiausieji sūnūs keliaus į darželį, tada aš galėsiu skirti daug daugiau laiko savo verslui. O planų bei gražių ketinimų bei norų turiu labai daug, todėl labai nekantrauju pradėti visą tai įgyvendinti.
Pabaigai - palinkėjimas ir patarimas mamoms, kurios kažkuo užsiima, bet bijo žengti į platesnius vandenis.
Aš labai palaikau ir džiaugiuosi už tas mamas, kurios nesėdi namuose užsidariusios vien tik su vaikučiais, o turi kažkokių pomėgių, užsiėmimų. Tai pagirtina. Žengti tolyn ir nebijoti, pasakyti lengva, tačiau aš ir pati labai dvejojau. O tas dvejojimas kamuoja visus tik dėl to, kad nesi tikra tuo, ką darai. Nepasitiki savo jėgomis, savimi. Galbūt nėra patariančių.
Tačiau su laiku atsiranda pasitikėjimas savimi ir noras žengti pirmyn. Vieni esame drąsesni, kiti ne. Vieni žengiame į priekį drąsiai, per daug nedvejodami, o kiti - tik gerai viską apgalvoję. Tačiau sėkmė gali lydėti arba ne ir tai nulems likimas. Bet kuriuo atveju, aš tikrai patariu visoms mamoms, nebijoti pradėti kažką savo. Jei tik kilo mintis, neužslėpti jos, o vystyti ją toliau, iki kol gims tikra verslo idėja. O ar pasiseks ir pasiteisins, niekada nesužinosi nepabandęs. O bandyti tikrai verta! Jautiesi pakylėtas, kad TU tai gali ir TAI yra tavo.
Ačiū už pokalbį!
Raimondos darbelius galite rasti www.rggdizainas.lt ir draugauti su ja Facebook https://www.facebook.com/pages/RGG-handmade/141663879307991?fref=ts
patiko😀
nuostabu 👍
Nuostabu, kūrybinga, gražu 👍