Versli mama Simona neria daiktus iš virvių

Nuotraukos autorius - Liudas Masys

Rankdarbiai vėl madingi! O mezgančios, neriančios mamos iš to kuria verslus. Šiandien susipažinkite su vilniete Simona Gromova, kuri augina tris sūnus ir įkūrė originalių daiktų, nertų vąšeliu ženklą „Nertas daikčius“. 

- Kada pradėjote nerti ir kaip supratote, jog tai galėtų tapti pragyvenimo šaltiniu?

- Neriu nuo vaikystės ir labai mėgstu tai daryti, todėl vąšelis nebuvo naujovė. Apnėriau vaikus megztinukais, kepurytėmis ir vis mąsčiau, kuo galėčiau užsiimti. Kadangi auginu tris sūnus, išeiti į darbą nuo aštuonių iki penkių, sunku. Viskas, ką sugalvodavau reikalaudavo investicijų ar neturėdavau toje srityje patirties, todėl draugės, pamačiusios, kaip kankinuosi pradėjo mane „protinti“ - daryti kažką iš to, ką sugebu geriausiai. Supratau, kad nėrimas ir yra tas darbas, kuris kelia malonumą ir jį geriausiai išmanau. Pradėjau kelti darbelių nuotraukas į Facebook: sugalvojau pavadinimą, įkūriau verslo puslapį, pradėjau užsakyti trumpas reklamas. Aišku, apie pelną kalbėti anksti (juokiasi).

- O kur šiame etape atsirado virvė? Juk, greičiausiai, anksčiau viską mezgėte iš siūlų. 

- Nunėriau Velykoms krepšelius. Daug vargau, kol techniškai, be jokio krakmolo juos sutvirtinau, kad gerai stovėtų. Šventės praėjo, o noras sukurti kažką įdomaus - ne. Kažkur užsienio tinklalapiuose buvau mačiusi nertus daiktus iš storesnio suvyto siūlo. Tuomet dar nežinojau kas tai, todėl pasiėmiau nuotrauką ir pradėjau klausinėti įvairiose rankdarbių prekių parduotuvėse. Aplankius ne vieną ir nieko nepešus, lyg netyčia, vienas pardavėjų klausia: „Tai jums virvės reikia?“ ir tada supratau kas tai per daiktas (kvatoja). Taip, tuomet dar Lietuvoje nėrimas iš virvių nebuvo mada ir ją gauti nedideliais kiekiais buvo nelengva. 

Dabar juokinga, kai sulaukiu tokių lyg netyčia klausimų kokio storio čia virvė, kur ją perku, kaip neriu… Paskui nespėji apsidairyti - ir tavo darbų kopijos, tik daug prastesnės kokybės, klajoja po internetą. 

Būna, klientės užklausia padėkliukų kainos, tuomet užsisako kažkur kitur, pigiau ir gavusios beformį „reikalą“, vėl rašo man. „Prasta“ iš manęs verslininkė - aš dirbu lėtai, kokybiškai, labai daug dėmesio skiriu kiekvienai detalei, juk kartais rasti vieną ar kitą techninį sprendimą užtrunka keletas savaičių.

- Ar viską neriate pati?

- Taip, todėl kiekiai nėra dideli, bet užtat garantuoju, kad kiekvienas daiktas kokybiškas.

- Palaipsniui palaipsniui ir susikūrė visa daiktų kolekcija. Ką galima įsigyti iš „Nertas daikčius“?

- Pirmiausia viskas yra vienos stilistikos - man nepatinka pynės, „kvarbatkos“, kitos saldybės. Mėgstu lygų raštą ir netradicinius sprendimus. Todėl pirmasis mano daiktas buvo rankinė iš virvelės, bet megsta virbalais (nuotraukoje žemiau). Patikėkite, kaip nelengva tai padaryti! Padariau tokį patį modelį ir nertą vąšeliu ir žmonės rinkosi pigesnį variantą, nertą. Tada supratau, kad neverta kankintis, nes kaina viską lemia.

Atėjus rudeniui sugalvojau nertas pieštukines, o kadangi rankinės labiau vasarinis aksesuaras, dar ir padėkliukus namams. Iš padėkliukų „išaugo“ kilimai. Neseniai pristačiau unikalias, nertas rankines su oda. 

O netrukus laukia vasarinės naujienos.

- Kiekvienas daiktas pažymėtas logotipu, nuotraukos atrodo labai estetiškai - kviečiatės profesionalius dizainerius į pagalbą?

- Iškart norėjosi daryti rimtai, todėl nuo pat pradžių daiktai pažymimi odiniu logotipu. Man tai lyg užbaigimas. 

Jeigu dabar kurčiau verslą, daryčiau kitaip. Nepradėčiau su vienu daiktu. Tiesą pasakius, tik po metų, jaučiu lyg atverčiau duris. Todėl galiu sakyti, kad tik dabar atsidarau. 

- Kaip kilo pavadinimas?

- Žinote, yra toks filmukas „Loraksas“, kuriame berniukas susikuria daikčių. Šis žodis mūsų šeimos kasdienybėje yra labai prilipęs ir kai galvojau, kaip pasivadinti supratau, žodis „nertas“ buvo savaime suprantama, bet koks kitas? Vyras ir sako, juk tai - daikčius! 

- Ar užtenka pardavimams Facebook erdvės?

- Jaučiu, kad dabar jau užaugau iki elektroninės parduotuvės. Visad su klientėmis bendrauju asmeniškai, derinu kiekvienai spalvas, sulaukiu net namų interjero nuotraukų, bet, būsiu atvira, tai atima begalę laiko. Norėtųsi pasiūlyti įvairių daikto variantų ir tegu iš jo renkasi. Be to, daugėjant užsakymams, nespėju atsakyti į visas užklausas.

- Ar nepaskausta rankas neriant?

Žinoma, kad skauda. Neriu visuomet, kai galiu. Lietuvoje žmonės neįvertina rankų darbo. Atrodo, kad vienas juokas nunerti, numegzti ar nuvelti kažką. Pabandykite! Sugalvojau savo vyrams nuvelti šlepetes - tris dienas vargau jas veldama ir dabar tikrai suprantu, kodėl pora kainuoja 40 eurų. 

- Kaip sugalvojote nertą derinti su oda? 

- Supratau, kad neįdomu daryti paprastas nertas terbas - tokias daro visi. Turiu draugę odininkę Sigitą Kanapienienę, kuri prisideda kuriant rankines. Jos darbus galima rasti www.facebook.com/sigita.kanapienene Tokios rankinės išskirtinės, bet tikiu, kad po metų kitų atsiras ne viena. Aš ieškau kažko naujo, o tokie žmonės dažnai nukenčia, nes investuoja savo laiką, vargsta kol randa sprendimą, tada kiti nukopijuoja. 

- Ar virvė yra praktiška?

- Labai. Jos lengvai nesuplėšysi, o ištemptą siūlelį lengvai įtrauksi į vidų. Padėkliukai ant stalo irgi labai praktiški, jie lengvai skalbiasi skalbimo mašinoje. 

- Kur perkate virves?

- Lietuvoje. Dabar jau esu užmezgusi gerus santykius su tiekėjais, jie pasitiki, parduoda ir ne itin dideliais kiekiais. 

- Jūs labai meniška ir kūrybinga, papasakokite, kaip sekasi susitvarkyti su trimis sūnumis?

- Auginu dvynukus Domantą ir Danielių, jiems septyneri, ir penkerių Nikitą. Juokiuosi, kad gali planuoti neplanavęs vaikus, bet bus taip, kaip turi būti. Visad sakiau, kad auginsiu du, tris ar net daugiau vaikučius, bet kad bus dvynukai, niekad negalvojau. Na, o trečiąjį „prisišnekėjom“, kad reikėtų (kvatoja). 

Žinoma, namuose tylu ir liūdna nebūna, jaučiasi nuolatinis chaosas, nebent vaikai kažkuo susidomėję. Jie labai mėgsta darbelius, žaisti su LEGO, dėlioti dėliones, verti karoliukus. Neramumai kyla, kai jiems nuobodu. Aišku, labai paprasta vienam įteikti kompiuterį, kitam telefoną, o trečiam - planšetę, bet aš taip auginti nenoriu. 

Kad ir kaip keistai skambėtų, mes turime griežtas taisykles. Vaikai žino, kad bus pasekmės. Skaičiuoju garsiai iki trijų ir jeigu nuskambėjus trims, tai dar nėra padaryti, lauk bausmės. O jos pas mus labai įvairios - šuns „reikalus“ iš kiemo surinkti, gėles palaistyti ar ramiai pasėdėti. Tos bausmės skirtos ne juos pamokyti ar nubausti, bet kaip nusiraminimas. 

- O ką vyras mano apie „Nertą daikčių“?

- Jis labai palaiko. Tik prieš kelias dienas pastebėjo kad rankytės tokiais tempais neatlaikys. Bet jeigu duosiu kitam nerti - ar tai bus mano? Bijau, kad niekas nepadarys taip, kaip aš. Geriau jau pasiliksiu prie pomėgio (juokiasi). 

Ačiū už pokalbį!

Simonos kurtus ir nertus namų interjero daiktus, rankines rasite www.facebook.com/Nertas-daikčius