Pamačius Viktorijos Butautis kurtus paveikslus atrodo, kad panyri į vaikystę - šviesią, gražią, pilną svajonių ir spalvų. Susipažinkite su šia ypatingai pozityvia mama ir jos „Monkey's Tales“.
- „Monkey's Tales“ šūkis - paveikslai laimingiems vaikams. Kuo jie išsiskiria?
- Kuriu laimingus paveikslus, kuriuose kiekvienas žvėrelis ar padarėlis nešasi ir savo pasaką. Pasakėlės, atskirai atspausdintos, atkeliauja kartu su paveikslu. Tai istorijos apie drąsą, išmintį, draugystę, švelnumą. Kiekvienas vaikas yra savotiškas, todėl ir aš kiekviename savo kūrinyje stengiuosi perteikti ypatingą palinkėjimą. Pavyzdžiui, paveikslas ir pasakėlė „Stebuklingos Boružėlės“ kuždės mažam žmogučiui apie svajones ir tai, kad viskas yra įmanoma, „Dainuojantys Drambliukai“ linksmins ir išdykaus, „Lapiukas vardu Sniegas“ mokys ryžto ir pasitikėjimo savimi. Taigi pirkėjams renkantis, dažnai jų paklausiu kam skirtas paveikslas, ko norėtų tam vaikiukui palinkėti.
- Kaip kilo mintis juos pradėti kurti?
- Motinystė įkvėpė ir įnešė daugybę spalvų į mano gyvenimą. Teptuką mėgau ir anksčiau, bet laimingi paveikslai laimingiems vaikams atsirado nešiojant pirmąją dukrytę - Mariją. Ir nuo tada spalvų, pasakų ir paveikslų tik daugėjo. Tačiau į viešumą išlindau tik prieš ne pilnus metus. Reikėjo laiko mintims ir darbams susidėlioti į kryptingą veiklą.
- Viską nuo A iki Z darote pati?
- Šiuo metu pasiekiau vystymosi stadiją, kai reikia pagalbos, nes rinkodara pradeda spausti mane į kampą, laiko kurti lieka vis mažiau. Taigi kalbuosi su profesionalia komanda, kuriai perleisčiau dalį darbų ir pareigų, kurios neteikia man ypatingo džiaugsmo ir kur nesu ypatingai stipri.
- Ar studijavote dailę?
- Studijavau visai kitus mokslus, bet rašiau ir piešiau nuo mažens ir daug.
- Kaip sugalvojote pavadinimą?
- Pavadinimo paieškas puikiai prisimenu. Buvo įvairiausių variantų, pradedant vaikų vardų trumpiniais, baigiant lotyniškais spalvų pavadinimais (juokiasi). Galiausiai apsistojau ties savo pačios esme, kas aš esu ir ką aš darau.
Išvertus iš anglų kalbos „Monkey‘s Tales“ reiškia Beždžionės pasakos, taigi gaunasi, kad aš esu Beždžionė, kuri seka pasakas, jas užrašo ir nutapo. Būtent taip ir yra (šypteli).
Pirmoje klasėje viena mergaitė piktai pavadino mane beždžione, tai sukėlė man daug skausmo ir ašarų, tačiau ilgainiui tą įvykį prisiminiau su šypsena ir mano pirmasis elektroninis paštas buvo bezdzione@yahoo.com. Taigi ieškodama pavadinimo sako kūrybai likau sau ištikima, taip atsirado prekinis ženklas „Monkey’s Tales“.
- Kas dažniau įsigyja paveikslus: lietuviai ar užsienio gyventojai?
- Šiuos metus skyriau mažytei, bet savai Lietuvos rinkai, todėl daugiausia paveikslų apsigyveno mažųjų lietuviukų namuose. Perka ir užsienio lietuviai užsukę į Lietuvą arba užsieniečiai pamatę darbus parodose.
- Pardavinėjate per platformą etsy.com - kaip sekasi?
- Etsy man padeda gražiai išsieksponuotoji internetinėje erdvėje. Tai buvo esminis dalykas prisistatant pasauliui. Pardavimų Etsy daug negeneruoja, tačiau tam aš neįdedu pakankamai pastangų. Šiuo metu planai yra kitokie.
- Ar nesiruošiate kurti elektroninės parduotuvės tik sau?
- Kaip tik šiuo metu kalbuosi su internetinės veiklos specialistais, vyksta daug dalykų vienu metu ir manau, kad parduotuvė bus.
- Esate ne tik dailininkė, bet ir rašytoja. Jūsų knyga „Kiek kainuoja vaikai?“ iškėlėte Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo problemą, kuri, rodos, tampa tik dar labiau aktualesnė. Kaip vertinate pokyčius ir dabartinę situaciją?
- Pirmiausia džiaugiuosi, kad nuo to laiko, kai pasirodė romanas „Kiek kainuoja vaikai?“, procesas pajudėjo. Ne, nėra viskas idealu, bet jau nebe status quo, kuris karaliavo eilę metų. Dėl „embrionų šaldymo amžinai“, manau galima stangtis pritaikyti patirtį šalių, kurios sėkmingai įgyvendina embrionų donavimo programas, nors vieno atsakymo tinkančio visoms šeimoms - nėra. Tai ilga, paini, įdomi, netgi truputį fantastiška tema. Apie tai mano romanas „Vogti Šokoladą“.
- Parašėte tris knygas - ar galima laukti dar vienos?
- Galima (šypsosi).
- Papasakokite apie savo dukrytes - kokie vardai, kiek metų ir kaip derinate darbus su motinyste?
- Turiu dvi meiliausias dukrytes - Mariją, kuriai pirmą pavasario dieną sueis devyneri ir šešerių Luką. Mano zuikės nepanašios viena į kitą, nei išvaizda, nei vidumi, ir aš jaučiuosi ypatingai laiminga dalindamasi savo gyvenimą su jomis, vyru Jonu ir šeimos, bei aplinkinių numylėtiniu, prancūzų buldogu - Marsiečiu.
O derinti motinystę ir veiklą sekasi įvairiai, tikrai nėra paprasta ir kartais, kai užpuola nesibaigiančios ligos, būnu labai susikrimtus, tačiau tuomet primenu sau, kad lengviausia yra nieko nedaryti, tik ar aš to noriu? Atsakymą žinau, nereikia net garsiai sau atsakyti. Todėl sulaukusi saulėtos dienos žengiu toliau. Ir tikiuosi, kad tas „fenikso sindromas“ manęs niekuomet neapleis.
- Kaip vertinate pastarųjų metų proveržį - verslias mamas? Ar Lietuvoje joms užtektinai sąlygų išreikšti save ir plėtoti savo veiklą?
- Vertinti galiu tik vienareikšmiškai - POZITYVIAI. Jos mane įkvepia, žavi, stumia į priekį. O Lietuvoje, manau, labiausiai trūksta rinkos.
- Koks jūsų patarimas būtų toms, kurios norisi kažko imtis, bet nedrįsta ar neranda patinkančios veiklos?
- Patarčiau imtis to, kas iš tiesų dega širdyje, ką tikrai galite daryti puikiai. Imtis kažko ar bet ko, tikrai nėra išeitis. Kelias į „žvaigždes“ visgi yra sunkus ir reikalaujantis ne tik milžiniškos motyvacijos, sėkmės ir gera linkinčių žmonių, bet ir daug daug darbo ir disciplinos. Ir jei veikla teikia džiaugsmą ir nebijote atsisakyti saugumo – tuomet pirmyn, nieko nelaukiant.
Ačiū už pokalbį!
Monkey‘s Tales galite rasti www.monkeystales.lt arba www.monkeystales.com . Taip pat Viktoriją galima pakalbinti socialiniame tinkle www.facebook.com/monkeystales.eu/
