VIKTORIJA: Esu be galo dėkinga vyrui ir mamai, kurie mane palaikė

Balandžio 1-oji. Išjungiau savo mobiliuosius, uždariau kambario duris, kad negirdėčiau, jeigu kas nors skambins į „laidinį“ ir pasižadėjau sau, kad iki pietų net durų niekam nerakinsiu, kad tik manęs neapgautų.

Iki šiol pamenu, kaip mane kadaise apgavo. Tuo metu buvau nedirbanti studentė, gaunanti pinigėlius iš mamos arba iš atsitiktinių darbų. Bet jau tuomet turėjau mamos padovanotą mielą baltą „forduką“.

Ir štai išaušo Melagių diena, nors man tebuvo eilinis N-nio rytas. Išsiploviau galvą, džiovinu plaukus ir...sulaukiu skambučio. Kitam gale: „Laba rytas, ar čia Viktorija? Ar Jūs esate Ford valstybinio numerio... savininkė?“

Atsakau „taip“, o pati nujaučiu, kad kažkas negero nutiko. Jaučiu tokį nemalonų jausmą pilvo apačioje, panašiai kaip būna prieš kokį svarbų egzaminą arba rimtą pokalbį dėl darbo. „Policininkas“ man sako: „Nusileiskite, prašau, į apačią, nes Jūsų mašinoje išdaužytas stiklas ir pavogtas radijas, reikia pranešti apie vagystę.

„Oi, kaip susinervinau, juk taip į universitetą skubu, o dar kur papildomos išlaidos išdaužtam stiklui, plius naujas radijas...gyvent nesinori! Lipu laiptais ir burbu sau po nosimi, kodėl išdaužė būtent mano mašinos stiklą, o ne kaimyno (tipiškas lietuvių mąstymas)?

Prieinu, šalia nieko nėra, apeinu visą mašiną ratu ir net įdrėskimo naujo nėra. Nieko nesuprantu. Gūžčioju pečiais ir skambinu pasitarti su mama...spėkite, kas nutinka??? Pasirodo, tai ji paprašė, kad mane „išdurtų“ jos bendradarbis. Negalėjau patikėt, kad mane galima taip lengvai apgaut.

Po šio pokšto balandžio 1-ai ruošiuosi iš anksto. Nors vienas dalykas šiemet mane nuramino – tai sporto treniruotė ir reabilitologės Gintarės paskaita. Žinote, Gintarė gana vaizdžiai ją pateikė.

Niekada nemaniau, jog pvz. 1 kg obuolių prilygsta 20 šaukštelių cukraus, 1 l alaus – 50 g sviesto, 5 kg arbūzo – net 100 šaukštelių cukraus (o juk vasarą dažnai valgydama arbūzus, šventai tikėjau, jog tokiu būdu lengvai metu svorį) ir galiausiai 1 kg vynuogių – 40 šaukštelių cukraus.

Kai susipažinau su šiais skaičiais, supratau, kaip klydau, kad valgydama vien vaisius (pvz. kramtydama obuolius vakare) nesustorėsiu. Visur reikia turėt saiką.

Balandžio 5-oji.

Uch, šventės eina į pabaigą. Prisipažinsiu, kad šiemet tikrai neprisivalgiau (nors išties turėjau nemažai progų – Velykos ir mūsų su vyru vestuvių metinės balandžio 4-ąją), laikiausi mūsų trenerės bei reabilitologės duotų nurodymų, t.y. įsivaizduoti, kad mes esame gražios ir lieknos it top modeliai ir valgyt lygiai kaip jos (žinoma, kad mažai).

Įsidėti visko po truputį ir neberagauti to paties patiekalo antrą kartą. Nesėdėti ilgai prie stalo, kuo daugiau judėti. Aš taip ir padariau. Be to, iškart sugalvojome, ką gaminsime Velykoms. Šiemet nutariame pagaminti kuo mažiau patiekalų, kad paskui netektų išmesti nesuvalgytų skanėstų.

Aš esu be galo dėkinga savo vyrui ir mamai, kurie mane palaikė. Atsisėdome prie šventinio stalo, suvalgėme po karštą patiekalą, tuomet įsidėjau salotų, atsigėrėme arbatos ir viskas....nunešiau visus patiekalus atgal į šaldytuvą, o patys nuėjome pasivaikščioti.

Grįžę žaidėme stalo žaidimus, o paskui...mano mama mums su vyru padovanojo kelialapį į „Trasalį“, kur mes su vyru gana turiningai praleidom laiką.

Mes ėjome pasivaikščioti, pažaisti kėglius ir pool'ą, o galiausiai apsilankėme vandens pramogose, kur aš bėgiojau nuo vieno vandens kalnelio prie kito ir kilnojau kaip galima aukščiau savo kojas būdama baseine.

Žodžiu, šiemet šventės tikrai atnešė labai daug malonių įspūdžių, geros nuotaikos ir daug sveikatos.

www.gemma.lt