VIKTORIJA: Supratau pagrindinę taisyklę – reikia išmokti sportuoti su meile

Pastebėjau, kad pradėjus sportuoti „Gemma“ centre su kitomis mamytėmis, man atsirado noras sportuoti vis daugiau ir daugiau. Anksčiau tokie žodžiai, kaip fiziniai pratimai, mankšta, bėgiojimas, atsilenkimai skambėjo ausyse lyg kokie keiksmažodžiai, o dabar...man visa tai patinka.

Neslėpsiu, pati savimi stebiuosi. Nesakau, kad anksčiau buvau bulvių maišu, gulinčiu ant grindų. Buvau gana aktyvi, bet pastaruoju metu esu lyg užvestas mašinos variklis. Supratau vieną, bet tikriausiai pagrindinę taisyklę – reikia išmokt sportuoti su meile.

Atėjus savaitgaliui ir pamačius pirmuosius rytinius saulės spindulėlius, negalėjau ramiai drybsoti lovoj. Iškart šokau ant grindų ir pradėjau sportuoti. Tuomet užgimė mintis nuvažiuoti kur nors į gamtą. Kaip sugalvojau, taip ir padariau.

Suorganizavome su vyru šeimos išvyką į Kernavę. Išvaikščiojau viską pirmyn ir atgal, kad tik mielas žingsniamatis parodytų išsvajotąjį skaičiuką – 10 000 žingsnelių! Ko tik nepadarysi dėl savo grožio ir sveikatos. O gal aš tądien stengiausi ne tik dėl savęs, bet ir savo vyro?

Kai bandai pasiekti tikslo, norisi kuo daugiau pagalbininkų. Pastebiu, kad jais ypač savaitgalį tampa mano vyras ir dukrytė. Mes jau nebesėdime tiek daug prie televizoriaus arba kompiuterio, pavalgome, apsirengiame ir į trasą.

Nors ir turime dvi mašinas, tačiau jeigu reikia nueit į kokią parduotuvę šalia, pasiimame vežimą savo angeliukui Gabijai ir žingsniuojam kartu su vyru. Na, mūsų mažoji dar nevaikšto, o tai ir ji pasijustų it tikra sportininkė.

Šiaip tai vis galvoju, kada gi mano vyras pasakys man „gana, nebenoriu daugiau tiek daug vaikščiot“, juk svorį sugalvojau mažinti aš, o ne jis. Bet gyvenime taip yra, jeigu esate šeima, tuomet viskuo dalinatės per pusę.

Kovo 31-oji. Valiooooooo, aš gavau laišką iš dietologės su valgiaraščiu septynioms dienoms bei naudingais patarimais, kaip kaitaliot maisto produktus, kada galima padidinti valgio porciją, kada ir kaip sukrimsti saldumyną.

Žinokite, džiaugiausi lyg mažas vaikas, gavęs naują žaisliuką. Prisipažinsiu, man iki nėštumo neteko sukti galvos dėl savo svorio, niekada nesilaikiau dietų ir niekuomet neturėjau antsvorio.

Susilaukus savo ilgai lauktos dukrytės, trumpam įkritau į depresijos duobę, negalėjau žiūrėti į savo atvaizdą veidrodyje. Nors mano vyras kone kasdien sakė, kaip puikiai aš atrodau, tačiau pati taip nesijaučiau.

Manau, daugeliui moterų šis jausmas oi kaip pažįstamas. Nutariau imtis rimtų priemonių: patekau į Mamyčių klubo rengiamą projektą, pradėjau sportuoti, o dabar dar mėginsiu subalansuoti savo mitybą.

Nesakau, kad anksčiau valgiau, kas papuola po ranka, nors...oi oi, dabar kai prisiminiau, tai net gėda pasidarė, prieš keletą dienų nutiko baisus dalykas...ne persivalgymo epizodas, o tiesiog apsirijimo diena!!!

Taip taip, visas raginu valgyti mažomis porcijomis, jausti saiką, o pati...ai, iš pradžių leidau sau suvalgyti vieną plytelę pieniško šokolado (jį man atvežė iš Anglijos, kaip galėjau atsisakyt?), paskui dar vieną, ir dar...grįžo vyras, mes prisiminėme, kad šaldiklyje turime ledų (ačiū Dievui, pusę jų jau buvo suvalgyti).

Po valandos atėjo mama ir atnešė mano mėgstamiausią itališką duoną...ji taip skaniai kvepėjo, taip gundančiai į mane žiūrėjo, kad suvalgiau beveik visą kepalą. Na, o kitą dieną, atsistojus ant svarstyklių, pasisveikinau su į mano kūną sugrįžusiu 1 kg.

www.gemma.lt