Tūkstančius kartų pralėkta, prabėgta pro šią Varpinę. Iš visų pusių daug kartų apžiūrėta, pasigrožėta. Nesuskaičiuoju kiek susitikimų prie jos paskirta. O iki vakar dienos taip ir nebuvom pažvelgę kas ir kaip ten viduje. Gerai kad jau ūgtelėję vaikai tampa vis smalsesni :) Tad eilinį kartą lekiant pro šalį, jų noras užlipti į bokštą buvo įvykdytas.
Ši Varpinė tai vienas seniausių ir aukščiausių senamiesčio bokštų. Iš jo atsiveria labai graži panorama.
Bokšto viduje įdomu iš arti apžiūrėti varpų ekspoziciją
ir patikrinti kokius jie skleidžia garsus
Virtuali kelionė „Vilniaus panorama: pamatyk, priartink, įsiamžink!“ pro viršutiniame varpinės aukšte įmontuotas vaizdo stebėjimo kameras supažindina su miesto panorama ir žymiais architektūros paminklais. Gyčiui buvo labai įdomu, nes daug kur buvęs, daug objektų atpažino.
Ir pats lipimas vorele aukštyn labai įspūdingas, maža praėjimui erdvės, vietoj turėklų stambi virvė.
Užlipom, beveik iki viršaus užlipom. Liko įveikti tuos medinius laiptukus ir jau prie pat didieji varpai
Virš mūsų galvų vaizdas štai toks
Buvo didžiulis noras lipti iki galo. Nors man tie laiptai neatrodė labai jau patikimi, bet berniukų ryžtas lipti buvo gan tvirtas. Tačiau nuo pusės kelio aš iš tiesų sudvejojau tų laiptų saugumu, o ir Gytis prasitarė kad jam jau kojos dreba, tai lipome žemyn. Ir pačiu laiku. Nulipę dar dairėmės, grožėjomės ir tik sudžeržgė, susibrūžino ir kad pradės tiesiai virš galvų varpai skambėt. Garsas tai įsivaizduokit :) vaikai panikoj, varpai aukštai siūbuoja, tilindžiuoja. Oho kaip įspūdinga buvo. Vaikams tuo pačiu ir baisu, ir įdomu. Varpų skambėjimą išklausėm iki galo ir pilni įspūdžių leidomės žemyn.
Gyčiui tame bokšte taip patiko, kad dabar vis klausia kada vėl ten eisim :)
