Prieš keletą dienų mūsų namuose buvo graži šventė. Tėvelio gimtadienis. Tai pirmasis jo gimtadienis, kurį šventėme jau būdami penkiese.
Nuo ryto ruošėmės, gaminome, vykome pirkti skanėstų. Vaikai intensyviai prisidėjo prie šventinės nuotaikos kūrimo:gamino atvirukus, padėjo gaminti vakarienę, rinko tėčiui skanėstus ir aišku apdalino ji sveikinimais ir dovanomis.
Bet pati ypatingiausia, ir ko gero įsimintiniausia tėveliui bus- kad būtent tą dieną, būtent per jo gimtadienį, mažasis Ignutis pagaliau pradėjo vaikščioti savarankiškai, apdovanodamas tėvelį savo mažų kojyčių tipenimu per pusę kambario link jo.
Kaip man gražu tas vaikiškas krypavimas, mažų kojyčių šlepsėjimas ir plati šypsena veiduke, artėjant link savo tikslo.
Su gimtadieniu, mūsų mylimas ir brangus vyre, tėti, drauge, užtarėjau, šeimos ramsti...Mes tave be galo mylim.
taaaaip, šis vaikas skuba gyventi 😍
tikrai taip, tėvelis be galo laimingas😀
Gera tėčiui gimtadienio dovana - pirmi mažylio žingsniai👍😀
Kaip smagu, mažasis pirmūnas! Pamenu anksti atsistojo, o dabar jau žygiuos, kur panorės 😀