Žaidžiam STILIŲ

Taigi taigi, kol Adomas tvarkė mano spintą, aš joje ieškojau paslėptų lobių. Bet apie juos vėliau.

Nepykite, kad vėl jus visas pašiurpinsiu, bet mano spinta vis dar atrodo taip pat:

Savaitė per trumpas laiko tarpas sukurti tikrai patikimą apsaugos sistemą. Juk Vilniaus savivaldybė net per kelis metus nesugebėjo sukurti patikimos ir saugios registracijos į darželius sistemos, tai ką kalbėti apie eilinę mamą. O gal čia nemokančių tvarkytis vilniečių sindromas? :)

Turiu ir dar vieną pasiteisinimą. Savaitė tikrai buvo chaotiška: pirmadienį laksčiau po parduotuves (reikėjo dovanos, pėdkelnių, užsakyti ir padaryti nuotraukas, išrinkti rėmelį, pripirkti maisto ir t.t.), antradienį atvažiavo Adomo močiutė, nes trečiadienį tėveliai ėjo į vestuves, tą patį trečiadienį reikėjo išlydėti močiutę, o ketvirtadienį bent jau išvalyti trupinius. Po tokios savaitės ir galva pilna chaotiškų minčių. Nesidėlioja kažkaip.

Visame tame savo spintos ir minčių "bardake" pabandysiu išgryninti kelis sakinius į temą:

1) Spintos kol kas tikrai nesusitvarkysiu, nes žodį "tvarka" Adomas ir aš suprantame visiškai skirtingai;
2) Jokio konkretaus stiliaus aš neturiu, nešioju tai, kas man patogu, gražu ir už prieinamą kainą. Mėgstu spalvas, bet labiausiai - raudoną. Ir tai, kad rūbų aš turiu daugiau nei reikia, todėl dažniau man reikia pažiūrėti į savo, o ne į parduotuvės lentynas.
3) Ne to sezono batus įpratau laikyti dėžutėse.
4) Man patinka stilingi pasivaikščiojimai su Adomu. Tiesa, "stilingi" aš čia suprantu savaip.



Ir šią savaitę kartą bandėme pasivaikščiot stilingai, tik tas pasivaikščiojimas baigės prie pirmos balos (vėl jus pašiurpinsiu):


5) Kadangi šią savaitę buvome vestuvėse, tai pasinaudodama šiuo sutapimu turiu progą pristatyt savo stiliaus suvokimą:

6) Iki vaiko visada atrodžiau pasitempusi moteris: kostiumėlis, aukštakulniai, makiažas, tvarkingai susegti plaukai. Juk mano išvaizdą galėdavo įvertinti bent 100 žmonių per dieną, todėl visada apgalvodavau ne tik tai, ką kalbėsiu, bet ir kaip nesusigadinti savo įvaizdžio dėl netinkamo pirmo įspūdžio.
7) Po vaiko atrodau kaip mama: kartais ištepliotu pečiu, kartais susivėlusi, dažniausiai apsikarsčiusi vaikiškais reikmenimis, ne visada pasirūpinusi savo kepure ar pirštinėmis. Turbūt, keistai atrodyčiau, jei su Adomu eičiau pasivaikščioti vilkėdama darbinę uniformą... Ir aš jaučiuosi puikiai! Jaučiuosi patogiai, jaučiuosi laisvai, jaučiuosi gražiai, jaučiuosi savimi, tokia, kokia esu ir noriu būti - mama.

Tai tiek tų "auksinių" minčių, o dabar grįžtu prie žaidimų. Kol Adomas žaidė "tvarką" leidau sau pažaisti "stilių" ir ieškojau savo spintoj lobių.

Žaidėm jūreivius:

Raudonkepuraitę:

Vilką pilką:

Esmeraldą:

Baltą - juodą:

Ir virtuvę:

Štai taip žaismingai prabėgo stilinga mamos ir vaiko savaitė.

P.S. Niekaip negaliu rašyti apie save, kaip apie moterį, pamiršdama, kad esu mama.