Valio! Jau tikras pavasaris - su varnėnų švilpavimais ir pasikapstymais lauko gėlyne, darže ir sode. Tarsi nesuprantama magija traukia suleisti rankas į žemę ir pasikrauti energija, kurios taip reikia po žiemiško drybsojimo prie televizoriaus.
Taigi, kibau į darbus. Net ir sunkūs, ne itin patrauklūs darbai sode nėra labai baisūs pavasarį. Vienas iš tokių darbų - aviečių rovimas. Jau du metus laukiau vienų rudeninių aviečių derliaus, bet derliaus užuomazgos pasirodydavo tik lapkričio mėnesį, kas savaime suprantama, manęs netenkino. Tad negailestingai nusprendžiau šias avietes rauti lauk. Rudenį buvau nukirpusi stiebus, tad liko tik pats "skaniausias" darbas - šaknų rovimas.
Pasilikau tik tas, kurios nenuvylė ir derėjo. Šviežutėlė išpurenta žemė pasiruošusi laukia naujų gyventojų - šilauogių ir sausmedžių.
Per žiemą prisikaupusius pelenus išbarsčiau ant lysvių ir perkasiau - puiki trąša.
Užklupus žiemos šaltukui, nespėjau pasirūpinti eglišakėmis, tad vijoklines rožes pridengiau tik agroplėvele. Toks mano rūpestis joms pasirodė per silpnas, tad jos apšalo. Teko gerokai apkarpyti. Belieka džiaugtis, kad išgyveno ir jau rodo gyvybę.
Po žiemos apvaikštai visus daržo, sodo, gėlyno pakraščius ir žiūri, kaip kas bunda...Kai kurie augalai - tikri narsuoliai. Pavyzdžiui, ramunėlės. Vėlai rudenį iš sėklų sudygo, ir balandį - jau visas žalias kilimas, kurį, manau, teks praretinti.
Špinatai, pasėti rudenį, puikiai peržiemojo, tad juos skyniau ne tik žiemą, kai buvo atlydys, bet ir dabar vartojame maistui.
Pradeda žaliuoti ir kitos vaistažolės, prieskoniai, pvz., raudonėlis, juozažolė.
Alpinariume pradeda džiuginti pirmosios gėlės. Pražydo mano alpinariumo naujokės(sodinau praėjusį pavasarį) - žibutės. Jos tokios įmantrios, kad jei nematytum lapų, sunkiai patikėtum, kad tai - žibutės.
O jau krokų, puškinijų (maži žydri varpeliai) nuostabumas!
Kaip žavu, kai ant stalo jau gali pasimerkti savų narcizų! Nejučia žvelgi į jų geltoną vidurėlį ir jautiesi taip, tarsi žvelgtum jiems į pačią širdį, kuri tokia atvira, kvepianti ir svaiginanti.
O kokie Jūsų pavasariški džiaugsmai ir darbai švilpaujant varnėnams lauke?
Jausmas pažįstamas labai labai😀😉
Tikriausiai negali būti visi vienodi žmonės ir mėgti tuos pačius dalykus. O mano prieskoninių, augančių ant palangės, dalį jau nurovė Augustė😃
Šaunumėlis! Aš šį savaitgalį taip pat turėjau progą įkišti rankas į žemę!!! Nemoku apsakyt kiek laimės ir džiaugsmo apturėjau! Laukiau to turbūt nuo naujų metų pradžios 😉 Pasisėjau ridikėlius, krapus, salotas, svogūnus ... 😀 Dabar laukiam derliaus 😃
Labai gražios gėlės👍 O aš nemėgstu žemės darbų,bet grožėtis gėlių grožiais labai patinka.Nors ant palangės pasisodinome su mažyliais prieskoninių žolelių ir jau sudygo ir čiobrelis ir raudonėliai,petražolės,bazilikas ir agurklė😀😀
Kaip smagu 😀