Žaliaraštis: vasara, kvepianti avietėmis

   Be aviečių savo sodo niekada neįsivaizdavau. Tačiau, kaip ir apie bet kokius augalus, augsiančius jūsų sode, taip ir apie avietes, reikia žinoti nemažai dalykų. "Kas?kaip?kada? kur?kokios?" - galybė klausimų iškyla pradedant jas auginti.Taigi, avietės skirstomos į vasarines ir rudenines (remontantines). Vasarinės mano sode šią vasarą pradėjo derėti nuo liepos 6 d.

Pagrindinė vasarinių aviečių ypatybė - jos dera tik ant antramečių stiebų. Kai uogos baigiasi, nuderėję stiebai nupjaunami iki pat žemės, o ant šiais metais išleistų atžalų, uogos noks tik kitais metais. Tai - gana aukštos avietės, tad joms prireiks atramų. Šios avietės tikrai nedera visą vasarą, jų derlius būna geriausiu atveju - apie vieną mėnesį.

   Kitos avietės - rudeninės (remontantinės), kurių derlius prasideda vasaros pabaigoje (apie rugpjūčio pabaigą) ir tęsiasi iki pat šalnų. Įsiviešpatavus šalnoms, pasibaigus aviečių derliui, jų stiebai nupjaunami iki pat žemės. Šios avietės, palyginus su vasarinėmis, itin gausiai dera. Tad jei vasarines mes skiriame tik pasimėgavimui, pasiragavimui, tai rudeninės užpildo šaldiklio lentynas ir net virsta uogienės forma. Šiuo metu rudeninės avietės dar tik krauna žiedynus.

Tiek vasarinių, tiek rudeninių aviečių yra ne tik raudonos, bet ir geltonos spalvos. Pradedančiam sodininkui galiu pasakyti, kad prieš sodinant avietes, derėtų apgalvoti, kaip kovosite su atžalų plitimu (jos gali plisti tiesiog taip, kad net sukontroliuoti bus sunku). Geriausia išeitis - į žemę įkasti kažkokias apsaugėles (pvz. iš plastiko), kad šaknys negalėtų keliauti ten, kur nėra pageidaujamos.

Dar viena naujiena, apsigyvenusi mano sode - juodoji avietė ("Bristol").

Tai - krūminis augalas, tačiau jai būtinai reikia atramų, nes jos šakelės liaunos. Šio augalo geroji ypatybė - neleidžia atžalų. Tačiau minusas - šakelės spygliuotos aštriais spygliais. Uogos iš pradžių būna raudonos, o prinokusios tampa juodos. Ši avietė uogas taip pat augina ant antramečių stiebų.

Nepasakyčiau, kad šios avietės uogos pasižymi stulbinančiu skoniu, jos nei rūgščios, nei saldžios. Tiesiog, malonios savo subtiliu aromatu, ir tiek. Be to, nėra labai sultingos, kaip kad pvz., rudeninės avietės.

Avietės - gervuogės hibridas "Tayberry".

Šis hibridas leidžia ypatingai ilgas atžalas, atramos būtinos. Dera ant antramečių stiebų. Uogos ypatingai gražios, stambios, valgomos su "širdelėmis", kurios skinant uogą pasilieka joje (tačiau valgant jos nesijaučia). Tačiau...labai rūgščios. Nežinau, gal čia šios rūšies ypatybė - rūgštumas, bet aš rimtai svarsčiau, ką su tokiomis "rūgštynėmis" veiksiu. Jau net mano dukrytė, mėgstanti visokias uogas, įsidėjusi ją į burną, susiraukia ir spjauna lauk. Na bet pagalvojusi nusprendžiau, kad šaldiklyje šioms uogoms vietos atsiras. Naudosiu jas kaip ledukus, atvėsinti gėrimams.

Kažkaip nekyla ranka tokio grožio išrauti ir išmesti...O juk ir vitaminų tose uogelėse tikriausiai yra.

Dar vienas hibridas, kurį auginu - žemuogės - avietės hibridas. Šiuo metu ji dar nedera (derės rudenį).

Nuotrauką "pasiskolinau" iš interneto platybių. Šis augalas pakeri savo nuostabaus grožio uogomis. Bet jau skoniu - tai visiška nesąmonė. Jokio malonumo gomuriui. Be to, šis hibridas itin pavojingas dėl siaubingo savo plitimo ir gana aštrių stiebelių. Kantruoliai jas augina tik tam, kad uogomis papuoštų tortus ar kitus patiekalus.

Taigi, tokia aviečių apžvalga mano sode. Sakyčiau, tai - tik pradžia mano paieškų aviečių horizonte, ieškant tokių, kad stebintų  ne tik akį, bet ir gomurį.

Ar Jūs auginate avietes? Kokios jos? Stebina, o gal nuvylė?..