SpausdintiTeris man tarsi auklė, jie abu moka labai gražiai žaisti.
Teris nustveria žaislą, o ji paskui ropoja ir atiminėja, bet reiktų matyti tą vaizdą: šuo sustoja ir leidžia vaikui ji pavyti, tada gražiai atiduoda žaislą ir kantriai išlaukia, kol Adrija vėl išmes žaisliuką, o tada žaibišku greičiu lekia pasiima ir vėl ją erzina. Vaizdelis neapsakomas, neatpasakojamas.
Kai palieku vaiką su šunim kambaryje, esu rami, nes žinau, kad šuo ją labai myli ir tikrai nei grybštels, nei užgaus. Žinau, kad vaikas gali šuniui už ausų temti, už kailio, šuo visada jai nusileidžia, nes ji mažesnė.
O štai keletas užfiksuotų žaidimo akimirkų.
Esu girdėjusi įvairių patarimų, kai laukiausi, vienas iš jų - padovanoti šunį žmonėms. Na bet tokius patarimus duoda žmonės, kurie neturi tokio šeimos draugo.
Teris - geriausias šeimos draugas, na koks draugas - jis visas šeimos narys:)
mes irgi turim nykstukini pinceri - labai gera aukle