Spausdinti
Mūsų šeima turi nuostabų augintinį – šuniuką Terį. Iki nėštumo Teriukas buvo mūsų lepūnėlis, kuris miegojo su šeimininkais lovoje, visur kartu keliavo, visa mūsų meilė, dėmesys buvo skirti tik jam.
Kai sužinojau, kad laukiuosi, sunerimau, o kas bus, kaip Teriukas reaguos. Savo nerimu pasidalinau su vyru, ir vyras tvirtai atsakė: kol nevėlu, pradėsime Teriuką po truputį ruošti susitikimui su Adrija.
Pirmasis žingsnis – griežtas „stop“ miegojimui kartu. Juk gimus kūdikėliui, jis gali miegoti su mama ir tėveliu, o kur čia matyta dar ir šuo. Per pusmetį sėkmingai Teriuką išmokėm miegoti atskirai.
Antrasis žingsnis – skirti mažiau dėmesio, kad išvengtume jo pavydo protrūkių, kai į namus parvažiuos Adrija. Kaip vyras liepė, taip ir padariau, stengiausi kuo mažiau šunį glostyti, meilikuoti.
Trečiasis žingsnis – pasistengti, kad Teriukas kuo mažiau būtų kartu su mumis. Juk gimus Adrijai nuolat būsiu kartu su ja, o šuo gali pasijausti pamirštas ir pradėti pavydėti, todėl nutarėme po truputį jį atpratinti, kad nebūtų skaudžių pasekmių.
Taigi, atėjo toji ypatingoji diena, kai į namus atkeliauja mūsų dukrytė, Teriukas kaip nesavas 30 min. bėgiojo aplink lovytę ir uostė, nesuprasdamas, kokia čia naujovė. Mes jam aiškinome: „Teri, čia lialia, mūsų lelia“.
Dabar galiu pasakyti, kad mūsų pastangos ir darbas sulaukė vaisiaus, nes Teris ir Adrija yra geriausi draugai. Šuo taip ir ieško galimybės įsliūkinti pas ją į lovelę, o mažoji taip įsikimba jam į ausį ir tempia.
Pirmąjį Adrijos juoką sužadino Teris šokinėdamas. Kai tik išgirsta mažylė, kad į kambarį atėjo „au au“, iškart galvą kraipo ir ieško, kur gi tas Teriukas.
Teris netgi visus savo žaislus sutempia pas Adriją, padeda šalia arba paėmęs cypsena, o ji taip įdėmiai klausosi. Smagu žiūrėti, kaip jie draugauja.
,gal jau susidures su tokia situacija?
tada jau bus didesnis gal ir vaikstinesim
tikliuosi kad apsipras greitai
