Turime taksų veislės šuniuką Šreką, kurį visi labai mylime. Pradėjome jį auginti, kai jam buvo mėnuo. O dabar jam jau 3 metai.
Kadangi dėl mažylio negalime jo laikyti namuose, su didžiausiu malonumu sutiko jį priglausti mano tėveliai. Jis pas juos jaučiasi kaip tikras karalius, turi savo fotelį, nakčiai mama jį visada užkloja – taip ir miega visą naktį.
Jei tėtis išėjo į parduotuvę, jau šuniukas žino, kad jam tikrai parneš dešrelę. Mylimiausia Šreko vieta – ant tėčio kelių, galėtų ir visą dieną ten gulėti. Jei jo ant kelių nepakviečia, pradeda „tarnauti“.
Paspaudus šaltukui mano tėtis neliko abejingas ir zylutėms – tuoj po langais buvo pakabinta paties pagaminta lesyklėlė.
Lina Riaubienė
