Mamos ir kūdikio prieraiša, atsirandanti tuoj po gimimo, žymiai stipresnė, negu atsirandanti po 12 valandų. Apie svarbiausius aspektus motinos ir vaiko ryšio formavimuisi pasakoja Nėščiųjų sveikatingumo mokyklos vadovas, gydytojas ginekologas Romualdas Šemeta.
Vizualinis kontaktas
Motinos ir vaiko ryšys formuojasi nuo to momento, kai motina jį apglėbia savo rankomis tuoj pat po gimimo paguldytą ant jos krūtinės. Jeigu vaiko akys atvertos, jos susitinka su motinos akimis ir kartu vyksta ypatingai svarbus vizualinis kontaktas.
Motinos kūno šiluma palaiko optimalią vaiko temperatūrą, jis apsisėja motinos mikroflora, jaučiasi saugus, ilsisi, todėl turi gulėti ant motinos krūtinės apie 1,5-2 valandas. Tik po to jis sveriamas, matuojamas, atliekamas pirminis tualetas, aprengiamas ir vėl kuo greičiau grąžinamas motinai.
Maitinimas krūtimi
Kitas labai svarbus faktorius intuityviam motinos ir vaiko ryšio formavimuisi yra maitinimas krūtimi. Ilgai natūraliai savo kūdikius maitinančios motinos retai skundžiasi bendravimo su vaikais sutrikimais. Jos lengvai su jais sutaria ypač sudėtingu paauglystės laikotarpiu, lengviau suranda kalbą su jais jiems užaugus.
Vaiko fizinio kontakto su tėvais poreikis – ne tik psichologinis, bet ir fiziologinis. Tai įgimtas biologinis instinktas. Jei nuo pat pirmųjų mažylio gimimo minučių vaikas gaubiamas meilės, šilumos ir harmonijos, šis gerumo jausmas išlieka jam visam gyvenimui.
Miegojimas su tėvais vienoje lovoje
Dar viena labai svarbi sąlyga ankstyvo ryšio formavimuisi yra vaiko po gimimo miegojimas su tėvais vienoje lovoje. Anksčiau buvo manoma, kad tokia taktika gali skatinti ankstyvius vaiko seksualinius ryšius.
Tačiau šiuo metu dauguma psichologų yra priešingos nuomonės. Pasirodo, jeigu vaikui nuo pat gimimo nepatenkinamas švelnumo, fizinio artumo poreikis, vėliau jie net nesulaukę fizinio brandumo nesąmoningai šį grynai fizinės šilumos trūkumą siekia kompensuoti pradėdami ankstyvą lytinį gyvenimą.
Džiaukitės galimybe iškart po gimdymo laikyti vaiką ant rankų
Pirmąkart suverkęs ir pripildęs plaučius oru, naujagimis nurimsta ant motinos krūtinės. Po trumpo poilsio mažylis bando sufokusuoti žvilgsnį į motinos veidą. Susidaro įspūdis, kad jis daro pauzes ir įsiklauso. Tai sukelia tėvų žavesį, kurie pradeda kalbėti su tik ką gimusiu mažyliu. Jie dėmesingai tyrinėja visas mažylio kūno dalis, apžiūri rankučių ir kojyčių pirštukus ir žaismingas mažytes ausytes.
Supdami ir glostydami vaiką, jie nustato su juo tamprų fizinį kontaktą. Dauguma naujagimių beveik iškart suranda motinos krūtį ir pradeda čiulpti. Vaikai, kurie nebuvo paveikti nuskausminamųjų medikamentų poveikio, sugeba daugiau nei pusvalandį bendrauti su savo tėvais, kada tie glaudžia jį prie savęs, žiūri jiems į akis ir kalba su jais. Susidaro įspūdis, lyg mažylis nori bendrauti.
Galimybė iškart po gimdymo laikyti vaiką ant rankų, glostyti jį ir užmegzti meilės santykius turi nepaprastai svarbią reikšmę. Tik valanda, praleista motinos su vaiku kartu, turi jiems abiems tokį poveikį, kuris dar tęsis daug metų. Tyrimai liudija apie tai, kad moterys, turėjusios galimybę būti kartu su vaiku pirmomis valandomis po jo gimimo, tampa geresnėmis motinomis. Jų vaikai fiziškai sveikesni, emociškai atsparesni, gabesni intelektualiai negu vaikai, kuriuos atima iš motinų tuoj pat po gimimo.
Iškart po vaiko gimimo egzistuoja ypatingas laiko periodas, kada prieraiša arba jo stoka turi didžiausią poveikį tiek į motiną, tiek ir į vaiką. Ryšys tarp tėvų ir naujagimio gilus ir tęsiasi visą gyvenimą.
Tai refleksas, kuris būdingas ir daugeliui gyvūnų. Pastebėta, kad palankiausias periodas ryšio nustatymui – pirmos dvi gimusio vaiko gyvenimo valandos (pirminis ryšys). Sekančios ne mažiau reikšmingos 24 valandos formuoja antrinį ryšį. Tamprus tarpusavio ryšys tęsiasi ir toliau iki vaikui sukanka 9 mėnesiai (tretysis ryšys).
Prieraiša, atsirandanti tuoj po vaiko gimimo, žymiai labiau stipresnė, negu atsirandanti po 12 valandų. Jau praėjus parai po gimdymo, mamos, bendravusios su vaikais iškart po gimimo, laiko vaikus ant rankų, myluoja ir bučiuoja juos žymiai dažniau ir ilgiau, negu tos, kurios turėjo galimybę pirmą kartą paimti vaiką į rankas praėjus 12 valandų po gimdymo.
Ši prieraiša tuoj pat po vaiko gimimo turi tam tikrą privalumą, pačios Gamtos duotą moteriai. Ir ji gyvybiškai svarbi, nes šio jausmo poveikyje formuojasi bendras santykių su vaikų modelis. Štai, pavyzdžiui, netgi tokia paprasta pareiga, kaip sauskelnių pakeitimas ir vaiko maitinimas, moterims, kurios nesuformavo ryšio su savo vaiku, sukelia žymiai daugiau sunkumų.
Šis tarpusavio ryšys apima fizinius, fiziologinius ir psichologinius aspektus. Štai kai kurie iš jų:
- tarpusavio ryšys formuojasi tarp naujagimio ir aplinkos, kurioje jis gimė (paprastai tarp jo ir motinos);
- tarpusavio ryšys realizuojasi (įsikūnija) per penkis pojūčius – klausą, regėjimą, lietimą, uoslę ir skonį;
- naujagimiui ryšys su motina ypač būtinas ir svarbus pirmas keletą minučių iškart po gimimo;
- visais atžvilgiais tarpusavio ryšys su motina pasireiškia ne tik pirmą vaiko gyvenimo parą, bet ir sekančių devynių mėnesių laikotarpiu;
- tarpusavio ryšys turi poveikį tolimesniam vaiko gyvenimui.
