Glostau Oliviją ant pilvo ir negaliu atsidžiaugti, kad ji ant manęs, o ne manyje :) Ten tos mintys, kad “prisiminsi, kaip gera, kai vaikas buvo pilvelyje ir rūpesčių nekėlė” man yra absoliuti nesąmonė.
Humoras
Ai, tiesa, grįžtam į pradinį tašką - 99% žmonių, išgirdę, kad susilaukėme trečios dukrytės nepamiršta “pašmaikštauti”, kad sesėms reikės ketvirto broliuko. Nuo darželio auklėtojų iki gydytojos ir kitų pažįstamų. Dar šypsausi dantis sukandus, bet tuoj nesusilaikysiu...
Olivija
Pamenu, gimus Smiltei pirmąsias naktis pakaitomis su vyru nemiegodavome - rėkė ir rėkė tas vaikas, nežinojome nė kaip raminti. Padėdavo nebent nuolatinis žindymas. Eleonora buvo toks viduriukas, o Olivija absoliuti miegalė. Jeigu sakoma, kad kūdikiai tik miega ir valgo, tai šioji tik miega, miega, miega ir retkarčiais priplėšta iš miegų bando valgyti. Jeigu taip ir toliau, teks keliaut pas gydytoją anksčiau svertis, nes žinda ji trumpai, nemažai atpylinėja, o jeigu žadinu prievarta po kokių 2,5-3 valandų miego - išvis nevalgo, nes nori miego. Jeigu giliai miega, gali sauskelnes pakeisti, išrengti, kasyti paausį ar kutenti koją - Olivijai nė motais.
Skųstis kaip ir nėra kuo, tik jeigu pieno fabrikėlis suprastų, kad paklausa maža ir galima dirbti puse etato, o dabar tenka kovoti su pertekliumi.
O ir būdraujanti ji smagi - kai lovytėje vienai gulėti pabosta, tai pasiguldai ant rankos ar krūtinės ir ji sau ramiai žiopso savo didelėmis akimis.
Vakar, nesulaukus net pirmos savaitės, nukrito bambutė (valiau tik virintu vandeniu). Nė vienai taip lengvai nebuvo...
Aš
Ramybė. Pilnatvė. Palaima. Ir 180% daugiau energijos. Taip apibūdinčiau savo savijautas. Gera, kai gali susilenkti, atsitūpti, miegoti ant nugaros ar pilvo, kai vakare neužmiegi anksčiau už vaikus ir turi energijos pradėti rūpintis Kalėdų dovanomis. Jaučiuosi net energingesnė nei prieš nėštumą, jeigu dar ir taip įmanoma :)
Sesės
Absoliuti meilė ir noras rūpintis. Olivija sesių nubučiuota numyluota, o sesės nepasidalina kaip ir besirūpinti mažąja. Vieną kojinę mauna viena, kitą kita, o vat kelnės tai vienos... Ir jau bėda :)
Smiltė ir Eleonora eina į darželį, auklėtojos puikiai informuotos kaip kiekvieną dieną auga Olivija, kol kas nei pavydo scenų, nei dėmesio stokos nesijaučia. Žiūrėsime, kaip toliau.
Planai
Grįžus iš ligoninės įgyvendinome ir seniai brandintą planą - iškeliaujame žiemą vasaros ieškoti. Nuo sausio vidurio porai mėnesių kraustomės į Tenerifę, tad tik gimus Olivijai nusipirkome bilietus į vieną pusę (negali pirkti bilietų be vaiko gimimo datos:P).
Šiemet vyras gali dirbti nuotoliniu būdu, Smiltei paskutiniai darželio metai prieš mokyklą, o MK aš irgi galėsiu darbuotis būdama ir toliau nuo apniukusio Vilniaus. Tad greitai sveikinsiuosi ispaniškai :)
Štai tokia mūsų daugiavaikės šeimos pirmoji savaitė!
O svarbiausio nepaminėjau - Maskos kaimelis.. Rojus žemėje. BŪTINA pamatyt 😀
Oi..tai buvo taaaaaip seniai 😃 Man dar Tenerifė sentimentus kelia turbūt dėl to, kad tai buvo povestuvinė kelionė 😀 Biudžetą labai ribotą turėjom, tad gyvenom 3 žvaigždučių viešbuty, kuris mano manymu išvis be žvaigždučių buvo 😃 Miesto pavadinimo net nepamenu, bet ir kažko būtent apie jį net nepapasakočiau, nes nuomavomės auto ir labai daug važinėjom.
Patarimas - būtinai nuvežkit mergaites į Loro parką - man jis nerealus!!! Nors per 2 mėn turbūt neliks nė vieno akmenuko jūsų neiščiupinėto, su tavo energijos užtaisu tikrai nesėdėsit namie 😃
Goda - optimizmo užtaisas 😀 Skaitau ir neatsistebiu tokiu energijos užtaisu. Aš tai siaubingai kenčiau pogimdyvines nuotaikas, ant pilvo miegot negalėjau - skaudėjo, ant nugaros ir, nei susilenkt negalėjau, dvi savaites mažiausiai jaučiausi siaubingai . .. tai apie trečia net galvot nesinori. O Olivija šaunuolė, kad miegaliukė 😉
Tenerifė - baltas pavydas, bet su pasimėgavimu lauksime saulės spindulių iš blog'ų gūdžią žiemą 😉 😛 🌷 🌷
Kaip smagu skaityti tokias teigiamas emocijas 😀 Šaunuolė, Goda. Aukit ir stiprėkit, mėgaukitės saulės voniomis pr būsimas atostogas ir nepamirški mūsų 😀))))))))))))
Buena suerte !!!🌷
Visiškai pritariu,vos pagimdžiusi norėjau šokinėti iš laimės, jaučiaus tokia lengva....nors dukrai dar palyginus nedaug, 5 mėnesiai, vistiek apima palaima dėl to lengvumo ir visai nepasiilgstu nėštumo nors nei vėmiau nei kokių bėdų buvo, bet svoris jautėsi...Labai pavydžiu🌷Mūsų pradžioje irgi miegale iki 3 sav buvo kol diegliai neprasidėjo, jie mus pakamuoja ir dabar.... Tad tikiuosi Jūms jų nebus, nes košmaras.Stiprybės, gero pailsio🌷
Du trečdaliai malonumo ne rašyti, o po blogu skaityti komentarus 😀))
Olivijai bus 2,5 mėn. kai keliausime - su Smilte 30-ties dienų išskridome gyventi į Ukrainą metams, tai Tenerifė vienas juokas. Ypač, kad ten Europa, civilizuota šalis (ko kartais apie Ukrainą negalėjau pasakyti... ) Tai baimių jokių. Labiau bijau, kad nenorėsiu grįžti 😃
Mutter - po pirmo ir aš panašiai galvojau, bet susilaukusi antro tik supratau kokie tie vaikai skirtingi, kaip skirtingai auga ir tikrai su kiekvienu kartu vis geriau ir geriau - gal ir jums taip? Nepabandžius nežinosi.
Krisliukas - jau pakirpau truputį, bet vis tiek ilgi tie nagai 😃 šiaip forma tokia pailga.
Vinga - o kokiame mieste buvote? Kur patiko/nepatiko? Nes aš vis dar nerandu/neišsirenku kur gyventi 😀
Džiaugiuosi už jus, kad taip ramiai auginat savo stebuklą 😀 Jei taip, tai auginčiau ir auginčiau be skaičiaus 😃
Dėl to jausmo, kad nebe nėščia - pritariu ir aš, o ir laimė labiau apčiuopiama, kai ant pilvo guli, o ne pilve 😀
Bet dėl Tenerifės... aš tai nė už ką! Pirma, aišku bijočiau su tokiu mažu, o antra, man taip patinka žiema ir sniegas, kad nekeisčiau jo į Tenerifę 😉 Bet jei tai Jūsų planai, tuomet džiaugiuosi už jus, kad pavyko įgyvendinti!
Kai pamačiau gyvai Oliviją, pamačiau iškart kokia graži nagučių forma - nu tobula - imk ir lakuok 😀
😃😃😃
oj kaip pritariu dėl pirmųjų blogo sakinių..man irgi nesuvokiama,kas ten tokio faino ir kaip galima pasiilgti to jausmo..nes su kiekvienu nėštumu vis sunkiau ir sunkiau (pastebėjau 🤓|)
pamenu gimus trečiai,užplūdo toks pilnatvės jausmas, tokia nirvana,žodžiais nenupasakojama..o energijos irgi buvo tiek,kad bėgo per kraštus..
šaunuoliai,kad peržiemosit lėksit į šiltus kraštus..ir aš norėčiau,o bet tačiau ☹ tos mokyklos visos ☹
p.s. koks gražus Olivijos manikiūras 😉
man šitas tavo blogas pat įdomiausias! labai skanus desertas prie kavos 😀
aš taip pat nemėgstu būti nėščia... pagimdžius visad kaifuoju, kad galiu miegoti kaip noriu, susilenkti, padaryti staigių judesių ir pan. 😀
mano vidurinėlė buvo va tokia miegalė, tai gėrių gėris auginti tokį vaiką
🌷 tad sunku nebus 😉 Gabrielė (trečioji) jau ligoninėj sūpavau palatoj vaikščiodama... 😃
kai jau nebeatlaikysi "dėl broliuko", parašyk 😉 nes man gal ir pravers 😃
o dėl atostogų.... ech.... PAVYDU.... 😉
Su tais šmaikštavimais visiems taip 😉 kentėk 😀
dauguma mamą sako, kad kuo daugiau vaikų tuo lengviau jie auga, jūs neišimtis, kad taip ir toliau👍👍
ale sugalvok tu man kur nusigauti🤓| kažin ar aš drįsčiau tiek toli su tokiu mažu vaiku, o kas jeigu? liga ar dar kas? aš bailė, o jūs matau ne👍
Fantastika!!! Šaunuolė mažylė, o apie mamą net kalbos nėra 😀
Tenerifė - nerealu, buvau ten 😀 Baltai pavydžiu jums 😛 Žaviuosi jūsų pasiryžimu su tokia mažyle tokį ilgą laiką praleisti užsienyje 😀
Goda, trūksta žodžių, kai viskas tobula 😀 Super. O peržiemoti kažkur kur šilta - nereali mintis. AŠ visuomet apie tai svajojau, bet Saulei mokykla 😀