Birželio 3 diena. Jonukui 19 diena.
Šiandien Jonukas sveikino savo vienintelį ir mylimiausią tėvelį Tėvelio dienos proga (sveikinu ir aš). Ir labai norėjo, kad tėvelis visada žinotų, jog yra geriausias, todėl padovanojo štai tokią dovanėlę:
Panašu, kad naujieji vaistukai Sab Symplex veikia žymiai žymiai geriau nei Espumisan. Sūnelis „purpsi“ valgydamas, jau ir jam nebereikia dėti tiek daug pastangų dėl vieno vienintelio „purpt“. Vis dar taikome visas procedūras (pilvuko masažiuką, mankštelę su kojytėmis ir pagulėjimus ant pilvuko), tačiau jau mažiau, sūnelis net miegodamas leidžia įvairius mus džiuginančius garselius.
Kol kas labai dar padeda pabuvimas stačiomis ant petuko, tai leidžia ir rūgtelti, ir atpilti, ir nuraminti pilvuką prieš miegą.
Jau rodos nebepamenu, kai sūnelis taip ramiai žindo, nesimuistydamas ir nesiraitydamas iš skausmo. Palaima maitinti ir vėl grįžo. Sūnelis apsikabinęs mane godžiai valgo ir stebi, ką aš veikiu tuo metu.
Jonukas miega kaip angeliukas ir nuo vakar pietų, kai pradėjome duoti naujus vaistukus dar neverkė dėl pilvuko. Galime labai ramiai pakeisti sauskelnes, nes anksčiau tiesiog reikėdavo tai daryti labai greitai, nes skaudėdavo pilvuką ir mažiukas labai verkdavo ir spurdėdavo, todėl stengdavomės kuo greičiau maitinti, nes tik tai ramindavo, bent jau 5 minutėms.
Didžiausias pasiekimas ir mūsų džiaugsmas, kad po geros savaitės ar daugiau sūnelis pats pasituštino, be jokių varginančių mankštelių, verksmų ir nešiojimų, tiesiog labai paprastai ir ramiai. Žodžiu, didelis džiaugsmas namuose. Valio valio valio!
Dar niekada negalvojau, kad tiek gyvenime laimės man suteiks elementarus pasituštinimas. Žavus dalykas ta motinystė.
Šiandien atvyksta dar vieni svečiai – labai geri draugai Erika, Kristina, Justelis ir Antonas. Artimiausi draugai visą nėštumo periodą matė mane, domėjosi nėštumu ir su nekantrumu laukė Jonuko atkeliavimo į šį pasaulį, todėl kai tik davėme startą lankymui, tuoj pat užsirezervavo laiką.
Jonukas kaip tik nemiega, kai atvyksta svečiai, todėl su visais gali susipažinti ir pasisveikinti. Mes su tėčiu taip pat džiaugiamės, matydami savo draugus daugiau nei po dviejų savaičių nesimatymo. Laikas bekalbant lekia nepastebimai.
Tuo pačiu metu į svečius užsuka ir seneliai (mano tėveliai) ir man labai smagu pasveikinti ir savo tėvelį tėvelio dienos proga, o Jonukas – savo mylimiausią dieduką :) geriame arbatą su tortuku kol Jonas miega ir šnekučiuojamės apie ateities planus.
Šiaip paskaičiavus ši šventinė diena Jonukui ir vėl praeina be miego, ir aš vis dar nesuprantu kodėl?! Kas čia per nemiegadieniai prasidėjo? Jonukas sudėjus miega apie 3 valandas ir vakare, kai visi išeina, negali užmigti, vis stena ir zirzia. Aš nebesuprantu, kaip jis nepavargsta...nors panašu, kad vakar ejau jaučiasi pavarges ir dėl to pyksta.
Šiaip ne taip 23 valandą pavyksta sūnelį užsupti ir užmigdyti.
Nauji iššūkiai nėra blogai!
Sužinok, kaip Huggies Newborn sauskelnės su drėgmės indikatoriumi ir specialia iškirpte bambutei gali rūpintis tavo naujagimiu
AŠ taip pat manau, kad nuo tėvelių požiūrio priklauso vaikučio lankymo laikas... Nepaisant to, kad buvau labai aktyvi iki gimdymo, pirmą mėnesį svečių nelaikiau, net artimiausių žmonių... Man norėjosi, kad mažiukas įgautų savo rėžimą, tada aš galėčiau nuspėti miegučio laiką, pasiplanuoti svečių atvykimo laiką... Bet vėlgi, aš manau, kad čia visiems skirtingai😀
🌷 🌷 ir as visada laukdavau sveciu,atrodo norejau visam pasauliui parodyti koki grazu leliuka turim 😀😀
Labai dziaugiuosi,kad sie vaistukai padejo jusu suneliui 😀
mes su vyru gyvenome pakankamai aktyvu socialini gyvenima, todel stengsimes ir vaikiuko neuzdaryti namuose, nuo zmoniu, juk vasara ir grazus orai, o Jonukas turi susipazinti bent jau su artimiausiais mums zmonemis 😀
na nemigumas prasidejo kai dar sveciu nebuvo ir dar kelios dienos pries ☹ tai kazkaip nesinoretu su tuo sieti, tuo labiau, kad maziukas ramiausiai sau budravo viename kambaryje su mociute, kai mes bendravome su draugais...man tai kazkaip norisi zmoniu, ypac artimu draugu, su kuriais vos ne kiekviena savaitgali kazka veikdavom, o dabar bac ir to nera! As pasikraunu nuo to emociskai ir tai padeda istverti fiziskai nemigas ir vaikiuko nerima ir atrodo galeciau kalnus nuversti! Vistiek pokytis gyvenime yra diiidziulis ir staigus ir reikia prisitaikyti prie to...Manau svarbiausia daryti kaip jauti, kad teisinga, juk kiekviena situacija yra visiskai skirtinga!
smagu skaityt 😉 o gal sūnelį išvargina svečiai? juk neveltui sako, kad iki mėnesio geriau nekviest svečių... bet jeigu tėveliai pasiilgo bendravimo, tai gal ir galima 😉 bent aš tai porą mėnesių nenorėjau nieko matyt, ir kai mažylei buvo trys savaitės, per Kūčias, Kalėdas atvažiavo visi tėvai, ir dar nakvojo..tai paskui buvo laaabai sunku, jaučiausi siaubingai išvargusi, o mažylė irzli