Birželio 14 diena. Jonukui 30 diena.
Nors Jonukas mus pastatė ant kojų nuo 21 valandos vakare, bet kaip netikėtai pastatė, taip pat labai netikėtai jau 23 valandą pats „nulūžo“ saldžiu miegu.
Aš negaliu patikėti, kad pirmą kartą einu miegoti ankščiau 24 valandos. Kaip ir sakiau, kaip diena, taip naujiena, Jonukui patinka mus stebinti. Tame poros valandų tarpe sūnelis gal tris kartus pasituština ir mes manome, kad kai pasidaro lengviau, tada ir užmiega.
Naktis pakankamai rami, miegame iki 9 valandos, o vėliau Jonukas vėl ”nemiegiukas” iki 12 valandos.
Šiandien visa šeima kartu su Delfiu vykstame aplankyti prosenelių (vyro senelių). Kol vyras atostogose, stengiamės kuo daugiau ištrūkti iš namų ir pasimėgauti grynu oru, ypatingai tada, kai karštos dienos.
Taip pat stengiame visur pasiimti ir šuniuką, nes girdėjome, kad jei važiuojam kur nors su vaikiuku ir neimame šuniuko, jam gali išsivystyti didelis pavydo jausmas, o mes to tikrai nenorime ir nenorime, kad šuniukas blogai jaustųsi. Be to, šuniukas gamtoje išsibėgioja ir geriau miega.
Apsilankymas sekasi puikiai. Papietaujame lauke, kalbamės, skanaujame uogų iš šalia esančio daržo, Delfis palaksto ir pažaidžia su prosenelių šuniuku, o Jonukas „pučia į ūsą“. Gerai jam lauke.
Prosenelė pasidžiaugia proanūkiu, panešioja, padainuoja jam lopšinių. Džiaugiasi proseneliai nauju šeimos nariu. Dar liko aplankyti ir daugiau prosenelių, bet tai paliksime ateičiai.
Mažiukas, kaip visada, grįždamas užmiega, tačiau grįžus nuo 20 valandos vėl būdrauja ir reikalauja iš mūsų dėmesio. Ir šiandien pasiekiame rekordą -užmigdome Jonuką dar prieš 23 valandą. Seniai taip nebuvo.
P.S.Šiandien vyras pasipuošė savo automobilį labai svarbiu ženklu ir labai juo didžiuojasi.
😀