Liepos 18 -oji diena. Jonukui - 63 dienos, arba 2 mėnesiai ir 2 -oji diena.
Praėjusi naktis buvo sunkoka
Bet turbūt taip atrodo dėl to, kad prieš tai buvusi buvo ideali. Jonukas kėlėsi kas 2-3 valandas, o nuo 5 valandos ryto kas valandą. Per tas kelias valandas aš pavargstu šokinėti iš lovos, taigi, apie 8 valandą, kai Jonukas snaudžia, aš lendu greituku į dušą ir keliuosi jau „su visam“.
Grįžus iš dušo Jonukas keliasi tai pat, nes daug stena, ir tai jį išbudina. Aš skubu jį guldyti ant pilvuko pagulėti ir tai padeda jam „išsipurpsėti“. Aišku, darome rytines procedūras ir mankšteles, akcentuodama pratimus su kojytėmis, ir mažiukas pagaliau nurimsta, nes, turbūt, iššauna lauk tai, kas trukdė.
Diena lekia greitai
Jonukas ir šiek tiek miegiukas, ir šiek tiek nemiegiukas šiandien. Oras šiandien irgi visoks – tai lyja, tai saulė šviečia. Tokia pokyčių diena... Dėl oro tai man nelabai patinka, kadangi negaliu nutaikyti kada išeiti su mažiuku į lauką. Tik susiruošiam ir lyt pradeda, o sulytiems būti tikrai nenoriu.
Nors Jonukas ir nemiega šiandien ramiai, kažkaip spėju apsitvarkyti. Panažu jau įsivažiuoju į ritmą, kurį diktuoja Jonukas. Pamažu grįžtu prie buities darbelių ir juos bandau dėliotis į tarpus tarp buvimo su Jonuku, o kai ką padarau ir kartu su Jonuku, pavyzdžiui paleidžiu skalbtis skalbinius.
Pastebiu, kad viską atliekant reikia suktis greičiau ir viską planuotis, o ilgus eksperimentus virtuvėje kol kas reikia pamiršti. Šiuo metu mūsų racione vyrauja greitai paruošiami patiekalai. Arba labai daug padeda mano mamytė. Ačiū jai. Labai daug reikia taikytis prie Jonuko šiuo metu, o tai didelis iššūkis, nes Jonukas paskutiniu metu labai nenuspėjamas. Jei miega, dar nereiškia, kad už 5 minučių jis taip pat miegos.
Sukantis tarp buvimo su Jonuku ir buities taip ateina ir vakaras. Į lauką taip ir neišėjome, nes neištaikiau progos tarp lietaus.
Vakare, grįžus vyrui, Jonukas puikiai leidžia laiką su tėčiu, o aš turiu NET pusvalandį prisėsti tiesiog išgerti arbatos.
Vakare rengiame vėl mankšteles ir darome maudynes, kurios Jonukui patinka, tik mes vis dar kartais nepataikome maudynių laiko ir mažiukas viduryje proceso užsinori valgyti ir apie tai garsiai praneša, kad net visi kaimynai girdi.
Šiandien ir vėl pradėjau duoti Infacol lašiukus ir dar kartą tikrinu, ar tikrai Jonukui nuo jų buvo geriau prieš tai, ar tiesiog tai buvo sutapimas. Nes tą savaitę kai juos daviau, Jonukas valgydavo ir miegodavo ir visai nestenėjo, kaip pirmomis savo gyvenimo dienomis.
Gintarė
