Liepos 22 diena. Jonukui 67 diena. 2 mėnesiai ir 6 diena.
Miego šiąnakt buvo šiek tiek, šiek tiek nebuvo, šiek tiek naktį pabūdravom, bet kėlėmės ryte apie 9 valandą, todėl jaučiausi pamiegojusi. Rytas šiek tiek sunkus, daugiau emociškai, nei fiziškai, nes sukilo labai daug sentimentų ir prisiminimų. Šiandien mes su vyru švenčiame pirmąsias vestuvių metines. Tikrai nėra taip sunku, kad reikėtų jaudintis, bet kažkokia nostalgiška ir melancholiška nuotaika apnikus mane, o dar nedidelis miego trūkumas pastiprina viską.
Darydama rytines mankšteles su Jonuku grįžtu mintimis į laiką prieš beveik 3 metus, kai buvau nepriklausoma ir laisva daryti ką noriu, prisimenu laiką prieš 2 metus, kai atsirado pirmieji svarbūs įsipareigojimai santykiams su būsimu vyru, kai dingo dalis prieš tai buvusio gyvenimo. Grįžau į laiką lygiai prieš metus, į vestuves, kai buvo žodžiai „varge ir džiaugsme“ ir ateities gyvenimo planavimas, su kuriuo dingo ir dar viena dalis prieš tai buvusios manęs, o kartu tą dieną lygiai prieš metus net negalvojau, kad šiandien bus taip, kaip yra dabar.
Žiūrėdama į dvi mažutes besišypsančias akis, širdyje padėkoju Dievuliui, kad viskas susiklostė būtent taip, kaip susiklostė ir, kad sūpuoju mažą stebuklėlį ant savo rankų. Prieš metus tikrai nesitikėjome, kad šiandien sūpuosime Jonuką.
Pirmas pusdienis pralekia greitai ir aktyviai, nes šiandien išvykstame visa šeima atostogauti.
Vyrui prasidėjo ilgosios atostogos, per kurias planuojame išvykti iš Vilniaus. Šiandien savaitei išvykstame į sodyba Molėtuose, tarp miškų, prie ežero. Aš tikiuosi pailsėti nuo keturių namų sienų, o Jonukui svarbiausia pabūti daug gryname ore. Delfis taip pat vyksta kartu. Kaipgi paliksime jį namuose? Juk jam rojus būti lauke visą dieną.
Į sodybą atvyktame vakarop, kai nuslūgsta visi karščiai.
Jonukas automobilyje užmiega ir atvykus dar porą valandų snaudžia terasoje, o mes įsikuriame ir atsisėdame terasoje pasimėgauti vakaru.
Kaip ir sakiau, visi gavo ko norėjo – mes su vyru gamtos ir poilsio, Jonukas gryno oro, o Delfis pasilakstymo kur tik nori, kiek tik nori, be pavadėlio.
Taip lauke praleidžiame iki 22 valandos vakaro. Mažiukas užmiega apie 23 valandą ir su nekantrumu laukiu, kaip miegosis naujoje vietoje.
Gintarė
As taip pat prisidedu prie sveikinimu! Linkiu uzauginti dar bent keleta vaikuciu 🌷 😃