Liepos 24 diena. Jonukui 69 diena. 2 mėnesiai ir 8 diena.
Šiąnakt Jonukas ir vėl miegojo nuostabiai. Jau buvau pamiršusi ką reiškia taip puikiai miegoti naktį. Mažiukas užmigęs pusę devynių, keliasi pusę pirmos, o vėliau pusę penkių, tai reiškia, kad miega po 4 valandas. Vėliau dar pamiegame iki 8, taigi, miego daugiau negu sočiai.
Po rytinių procedūrų ant didžiojo svetainės stalo, Jonukas bendrauja daug ir intensyviai ir vėl ramut ramutėlis užmiega lauke, kur nė vieno debesėlio, šilta ir jauku. Aš tuo pačiu turiu sočiai laiko papusryčiauti terasoje ir išgerti ramiai rytinės arbatos.
Per pietus, kai vyras būna su Jonuku, aš prigulu po saulute paskaityti ir per pusvalandžiuką nusvylu kaip reikalas. Va, ką reiškia saulės nemačiusi oda ir vidurdienio saulutė.
Diena ir vėl lekia nieko neveikiant, tiksliau nieko ypatingo ir aktyvaus neveikiant, tiesiog mėgaujantis atšilusiu ir grynu oru, bei bendravimu su Jonuku. Vis dėl to gera vienkiemyje, kai nėra kaimynų šalia, o šalia tik miškas ir čiulba paukšteliai. Galva puikiai išsivalo nuo pašalinių neigiamų minčių, o miegasi tiesiog nuostabiai.
Delfis iš vis eina iš proto gerąja prasme nuo tiek erdvės, visur laksto, viskas jam įdomu. Bendrauja su čia esančiais gyvuliukais ir „kaifuoja“ tikrąja ta žodžio prasme. Kaip „nekaifuosi“ kai gali bet kiek ir bet kur bėgioti bei dūkti.
Vakarienė aišku, kaip ir priklauso ant laužo kepta. Kaipgi gamtoje be griliaus ir šašlykų. Ir patogu – greitai paruošiama ir skanu.
Jonukas šiandien miega žymiai geriau nei vakar. Manome, kad vakar buvo adaptacinis laikotarpis jam naujoje vietoje. Ir manome, kad miesto vaikui gryno oro buvo per daug :) O šiandien jau ramesnis mažiukas ir miega giliau, todėl tik džiaugiamės, visgi grynas oras tokiam mažiui tik į naudą.
Diena iš dienos pastebime, kad Jonukas bendrauja vis daugiau ir daugiau. Jei tik pradeda kas nors su juo kalbėti, tuoj pat išsišiepia ir atsako atgal. Bus komunikabilus vaikas... Visas į mamą :)
Vakarą užbaiginėjame su mankštelėmis ir po valandos migdymosi lauke apie 23 valandą užmiegame. Bandau naują dalyką – leisti Jonukui užmigti pačiam, t.y. jei mažiukas ramus, paguldau jį į lovytę, pakalbu su juo šiek tiek prieš miegą ir palieku jį, pati atsiguldama miegoti.
Mažiukas pabūdrauja šiek tiek, pasišneka su savimi ir po kiek laiko pats sau ramiausiai užmiega. Nebemigdau specialiai rankose, linguodama ir panašiai. Labai smagu klausytis jo kalbų prieš miegą, kai jis kalbasi su savo įsivaizduojamais draugais :)
Gintarė
Smagu girdeti,kad sauniai leidziate atostogas 😉