Liepos 28 diena. Jonukui 73 diena. 2 mėnesiai ir 12 diena.
Naktis vėl praėjo visai puikiai. Mažiukas užmigęs tarp 21-22 valandos, kėlėsi apie 2 ir 5 val. trumpam užkąsti, o apie 7 valandą kaip visada žadinamės su daug krykštavimo ir gugavimo. Guli Jonukas sau vienas lovytėje ir kalbasi. Juokiausi ir filmavau. Pagugavęs vėl pats užsnūdo ir dar numigo iki 9 valandos. Puikus rytas :)
Nors ir esame sodyboje, šiandien nusprendžiame prisijungti prie draugų suvažiavimo, nes viskas vyksta čia pat netoli, Molėtuose. Vėl vykstame į Joniškio grafystę. Skubame iš ryto ruoštis, nes žada karštą dieną ir nenorime važiuoti per pačius karščius, nors važiuoti ir netoli, norime nuvykti dar prieš pietus.
Beje, karštis pavėsyje 9 valandą ryto jau 32 laipsniai, todėl bijau ir pagalvoti, kas bus vidurdienį. Pati sau pavydžiu, kad esu gamtoje :) Taigi kadangi Joniškio grafystė mums dvigubai arčiau nei Vilnius, netrunkame nuvykti.
Vyras su Delfiu iš karto prisijungia prie draugų ežere, o mes su Jonuku įsitaisome vieninteliame įmanomame pavėsyje po obelimi.
Grįžus visiems nuo ežero įsitaisome pavėsyje ir kalbamės. Ačiū dievui, pučia šioks toks vėjukas, taigi visai nieko. Jonukas miega kaip angeliukas, to nesitikėjau per tokius karščius, todėl labai džiaugiuosi, o mes turime laiko pakalbėti su draugais, kaip kam sekasi, juk mes su Jonuku atitrūkę šiek tiek nuo pasaulio su savo džiaugsmais ir rūpesčiais.
O valgyti Jonukui išvis super, nes Joniškio grafystėje yra senovinė troba, kurioje vasarą būna vėsu, netgi šalta, taigi mes su Jonuku reguliariai, kas dvi valandas galime atsigaivinti. Taigi, visą dieną Jonukas tik valgo ir miega. Na gerai, skiria šiek tiek savo dėmesio ir aplinkui esantiems žmonėms. Mažiukas bendrauja kaip niekada.
Draugės pasidžiaugia ir panešioja Jonuką, kiti draugai jį linksmina. Žodžiu, smagu.
Jau beveik įsitikinu, kad mažiukui baigaisi problemos su pilvuku, nes jis beveik geros nuotaikos, labai daug bendrauja su aplinkiniais, labai gerai valgo ir labai puikiai miega. Dar prieš mėnesį būnant toje pačioje Joniškio grafystėje pamenu, kaip nešiojome zirzeliuojantį Jonuką ant petuko ir raminome, ypač vakare. O dabar džiaugsmas neišpasakytas.
Vakarop, kai šiek tiek atvėsta ir atsiranda daugiau pavėsio draugai pasidaro pramogų: pirmiausia laistosi vandeniu, o vėliau šaudo į taikinį. Vadinasi linksmybės gamtoje.
Pasižaidę kepame mėsytę, o Pukelio tėtis išrūko mums šviežios žuvies, taigi vakarienės skanumas - galima pirštus apsilaižyti.
Apie 21 valandą vykstame atgal į savo sodybą. Jonukas šiek tiek pabūdrauja automobilyje ir užmiega, o grįžus užvalgo ir apie 23 valandą jau kietai miega.
