Rugpjūčio 7 diena. Jonukui 83 diena. 2 mėnesiai ir 22 diena.
Naktis ir vėl puiki, manau, vakar buvo adaptacinė naktis naujoje vietoje. Šiąnakt užmigęs pusė dešimtos vakaro, mažiukas kėlėsi tik 2 valandą ir vėliau jau pusę septynių. Pusę septynių Jonukas, aišku, žadintuvas ir savo krykštavimu bei kalbomis žadina visus aplinkinius.
Aš, nenorėdama, kad visi keltųsi, pasiimu mažiuką pas save į lovą ir mes tyliau bendraujame toliau. Oras, beje, naktį buvo permainingas, vis pabusdavau nuo lietaus šniokštimo. Rytas irgi nieko gero nežada, bent jau septintą ryto apsiniaukę ir niūru. Na tikiuosi, kad išsigiedrės iki vėlesnio ryto.
Ir tikėjimas neapvilia. Kol visi susikeliame, kol pusryčiaujame - išlenda ir sualutė, o mes skubame vėl ruoštis į pliažą. Aš su mama lydžiu vyrus prie jūros, nes jie nori pasimaudyti bangose, kurios labai didelės po audringos nakties. Maudytis, aišku, draudžiama, nes per didelės bangos, bet kas tiems vyrams galvoje...
Galvoja, pasislėps nuo gelbėtojų, kurie tik ir skuba gainioti žmones iš bangų. O mes su Jonuku ant kranto esame košiami vėjo. Jonukui, aišku, gerai, jis po šilta anklodėle, vežimuko gilumoje, jo ten net vėjas nepasiekia, todėl parpia sau į ūsą, o mes su mama mėgaujamės bangų reginiu.
Bangos tikrai įspūdingos, mes patenkiname savo norą, kaip ir vyrai, kurie lyg maži vaikai krykštauja, kad pavyko pažaboti bangas :)
Į apartamentus grįžtame per pušyną, nusiperkame visi ledų ir beeidami smaližiaujame, tačiau pradeda lynoti, todėl tenka spartinti žingsnį. Vėlgi svarstome, kad tik nesubjurtų oras per atostogas, nes kai vėsu, dar galima kentėti, apsirengi ir gerai, bet kai lyja, negali kojos iš apartamentų žengti, o ne to mes prie jūros vykome.
Nulijus vėl lenda saulė ir oras tikrai mums nenuspėjamas. Tėvai su vyru vėl ruošiasi prie jūros, o aš su Jonuku nusprendžiu tiesiog pasivaikščioti pajūriu, nelendant ant smėlio ir į kopas. Pušynėlis tiesiog žavi: ramybė, ošianti jūra, grynas oras. Jonukas miega kaip angeliukas. Prabunda, pasirąžo, ant kito šono ir vėl miega. Pasaka.
Po gerų poros valandų grįžtant į apartamentus ir likus gal kokiems 400 metrų, mus užklumpa netikėta ir nemenka liūtis ir paskutinius metrus aš su vežimuku nebeeinu, o bėgu. Šiek tiek vežimuką aplyja, mane irgi, bet viskas lyg ir gerai. Jonukas net nepabunda ir yra sausut sausutėlis.
Tuo pačiu metu grįžta ir tėvai su vyru nuo jūros šlaput šlaputėliai. Uch, išbandymas vežimėliui buvo.
Kadangi lyja, sėdime pavėsinėje, valgome šaltibarščius ir kalbamės, ką veiksime toliau, bet planuoti sunku, nes oras keičiasi kas pusvalandį. Tuo pačiu bendraujame ir žaidžiame su Jonuku.
Mes su vyru labai norime pasimatyti su draugais iš Kauno, kurie irgi poilsiauja Palangoje, todėl nutariame juos pasikviesti pas save į pavėsinę praleisti vakaro ir džiaugiamės, kad planas pavyksta, nes vakare nors ir nelyja, vėjas stiprus, o pavėsinėje šviesu ir jauku.
Kalbamės iki pat 24 valandos. Tame tarpe Jonukas dar pabunda užkąsti, bet šiaip miega kaip angeliukas.
Projektą "100 dienų su Huggies" pristato HUGGIES NEWBORN sauskelnės!
linkiu sekmes, geru ispudziu ir puikiu oru 😀 o kaip Jusiskis bendrauja su liutuku? Jonukas tai kol kas domisi juo nes jis splavotas ir biski ceza 😀