Po to, kai pirmus bandymus nutraukėm dėl labai skaudančio pilvuko ir užkietėjusių vidurių, palaukus atėjo laikas mėginti iš naujo. Morkas "metėm" į šalį, ragaut pradėjom po šaukštelį bulvių. Skanu! Taip vėl ėmėmės daržovių skanavimo, paskelbėm antrą dublį primaitinimui. Tiesa, kur kas sėkmingesnį nei pirmasis. Jei ir nesituštindavo tai jau ne 5 dienas, o vieną, na, maksimu dvi. Gal kad mėginant daržoves visada kartu ėmiau maišyti cukinijos, kad pati tyrelė nebūtų tokia "sunki ir kieta".
Paskui eilė atėjo moliūgui, saldžiom bulvėm, brokoliui. Paragavusi daugiau daržovių ir supratusi, kad paprasta bulvė tik pirmas dienas jai buvo skanu, vėliau net nebevalgydavo daržovienės, kuriose įdėdavau jos. Sučiaupia lūpytes ir sėdi. Duok ką skaniau, turbūt pasakytų. Tačiau padariusi pertrauką, vėl po truputį ėmiau siūlyti daržovienes, kuriose yra bulvių - valgė, bet tikrai noro labai didelio nebuvo.
Dabar kai gaminu, maišau po 3 daržoves. Paskutinė ragauta - burokėlis. Ovacijom nepalydėta. Tačiau, dukrai nustačius, kad hemoglobinas žemas, mėginsiu ir maistu jį kelti. Tad tikiu, kad brokoliai, avokadai ir burokėliai dažnai atsidurs jos pietų lėkštėje.
Kol kas mėgstamiausia daržovė - moliūgas, o mažiausiai "draugaut" nori su paprasta bulve ir burokėliu.
Nors jau kuris laikas kaip gaminu daržoves, tačiau vidutiniškai ji suvalgo 100 - 120 g., paskui dar prašo pieno. Pirmą mėnesį džiaugiausi, jei suvalgydavo bent 70 g. Ragauti jai įdomu, patinka, tačiau vis tik nieko nėra geriau už mamos pieną. O ir aš kažkaip dirbtinai nesistengiu pakeisti to maitinimo. Valgo daržovių kiek nori, juk paskui per prievartą nekiši ir nesakysi, kad ne, pieno nebus. Matysiu kaip viskas atrodys dar po mėnesio. Porcijos dydis auga, gal greit pakaks tik daržovių, kad pavalgytų.
