Su mažyliu pradedame kalbėti labai anksti, kai jis dar gyvena pilvelyje. Jam gimus viską, ką pasakojame mažyliui, „sumažiname“ tarsi norėdami pritaikyti viską prie jo mažo pasaulio.
Ir nepastebime, kaip mūsų mažylis paaugo, įsiliejo į suaugusiųjų pasaulį, pradėjo mokytis kalbėti, o mes su juo kalbamės dar tais mažais, atsargiais žodeliais. Kodėl jų nereikėtų vartoti per dažnai?
Logopedė Banga Žalienė išskiria du tėvų bendravimo su vaikais būdus:
Pirmas – kai tėvai "seka" paskui vaiką, kartoja tai, ką vaikas pasakė, dažnai netiksliai artikuliuodami -tėvai tarsi "eina paskui vaiką". Toks bendravimo būdas neskatina kalbos vystymosi.
Jei mažylis šiek tiek švepluoja ir neištaria kurio nors garso, o jūs smagiai kartojate tą patį ir dar juokiatės, vaikas jaučiasi jus pralinksminęs, o tai tarsi paskatinimas jam ir toliau daryti taip pat.
Antras bendravimo būdas – kai tėvai eina žingsniu į priekį – taisyklingai pakartoja vaiko žodžius, teisingai juos kirčiuoja, prie pasakyto žodelio prideda kitą žodį pagal tinkančias asociacijas. Pavyzdžiui, jei batą vaikas vadina – baba, jūs turite pridurti – tai batas, tai tavo ar tėčio batas. Jei vaikas pasako – mano baba, sakykite – taip, tai tavo nauji batai ir pan.
"Prie vieno žodžio lipdome kitus žodelius tarsi vynuogių kekes - vieną žodį "apkabiname" keliais. Tėvai turi būti vedliai vaiko kalbos kelyje, jie turi turtinti pamažu vaiko žodyną ir mokyti tarti žodžius taisyklingai", - aiškino logopedė.
Kaip dažnai vartoti mažybinius, malonybinius žodžius?
Anot logopedės, mažybinės priesagos žodžiuose nėra blogos, kai norime palyginti objektus, pvz. čia yra meška, o čia jos mažas meškiukas. Jei tėtis turi mašiną, vaikas turi mašinytę. Šiais atvejais mažybinės priesagos tinka.
"Bet jei vaiko pasaulis įspraudžiamas vien tik į mažybinių daiktų matymą, tai jau infantilizavimas, tai požiūris į vaiką kaip į nuolat mažiuką. Pvz. valgyk sriubytę su duonyte, valgyk kotletėlį ir pan. Toks infantiliškas šnekėjimas nėra vaiko kalbos ir savarankiškumo skatinimas. Kaip mes kalbėsime, taip ir mūsų vaikai dėlios savo mintis", - pasakojo logopedė B.Žalienė.
Tačiau ankstyvame amžiuje kalbėti su vaiku mažybiniais žodeliais galite. Maži vaikai linkę minkštinti priebalsius- taip jie lengviau ištariami, o mažybinės priesagos minkština priebalsius. "Ranka" - vaikui ištarti sunkiau (kietas k ), nei "rankytė" (priebalsis k suminkštėja).
"Mažiems vaikams mažybiniai žodeliai - tai šioks toks palengvinimas, tačiau keisti visus žodžius į mažybinius tikrai nėra būtina – tokiu būdu padarysime meškos paslaugą vaikui", - sakė logopedė.
