Mano pirmagimė į šį pasaulį turėjo ateiti rugsėjo 13 dieną (pagal gydytojos numatytą datą), tačiau ji niekur neskubėjo ir dar norėjo būti pilvelyje :) Rugsėjo 18 dieną 5.30 ryte pabudau ir niekaip negalėjau užmigti, jaučiau, kad greičiausiai šiandien ir gimdysiu. Tiesiog buvo tokia neapsakoma nuojauta, kad jau viskas prasidės. Planavome ir buvome nutare, kad vyras dalyvaus gimdyme kartu. Tai gi, neužmigau ir sulaukiau vyro grįžtant iš naktinės darbo pamainos. 6.30 ryte jis jau buvo namuose ir pranešiau jam, kad manau šiandien važiuosime gimdyti. Sakau gal pamiegok dar truputi, kad nebūtum pavargęs, bet staiga po truputi pradėjau jausti sąrėmius, todėl vyrui pamiegoti taip ir neišejo. Sarėmiai sparčiai ėmė dažnėti ir pradėjome ruoštis į gimdymo namus. 8val ryte ten jau ir buvome, nes sarėmiai kartojosi, kas maždaug 7 minutes. Atvaževus po gydytojos patikrinimo suprtome, kad gimdymas jau įpusėjo, nes 5cm buvo gimdos kaklelio atsidarymas, pamatavo vaiko širdies tonusus, buvo labai sunku ramiai išgulėti, nes sarėmiai vis dažnėjo ir dažnėjo...Gydytoja dar paklausė ar norėsiu epiduro, sakė pagalvoti ir išėjo iš priimamojo, nes tą dieną buvo kaip tik labai daug gimdymų, todėl visos gimdyklos buvo užimtos ir teko palaukti priėmimo kabinete. Buvau labai pasimetusi, nes visgi pirmas gimdymas, galvojau, kad jau nebegaliu kentėti skausmo lyg ir linkus buvau daryti epidura, bet kol svarsčiau nebebuvo laiko ir epidurui. Kai nuvedė į gimdyklą buvo likę tik 2cm, todėl gimdymas vyko be jokių nuskausminamųjų. Iš dalies, nors ir kaip skaudėjo, bet džiaugiausi, kad gimdysiu pati. Vyras LABAI padėjo, be jo paramos, paskatinimo žodžių tikrai nežinau ar būčiau iškentėjusi. Vyrą dar iki dabar visiems tik ir giriu koks jis šaunuolis, nepatodė jokios panikos gimdymo metu ir tik skatino (nors po visko sakė, kad buvo sunku matyti, kai negali niekaip padėti nuo skausmo). Antras gimdymo etapas prasidėjo prieš 11val ryto. Iš pradžių sunkiai sekėsi, keli stūmimai buvo nevykę kol susigaudžiau ir išmokau kaip viską reikia daryti (gaila, kad nemažai jėgu išeikvojau jiems, bet niekas juk iš karto visko nemoka) :) Na bet, kai viskas pradėjo vykti sklandžiai 11.10val gimė nuostabi mergaitė - 3,125kg ir 51cm. Išgirdus ir pamačius ją tiek pas mane, tiek pas vyrą pasipylė džiaugsmo ašaros. Pajutau ir palengvėjimą, ir didelį didelį džiaugsmą, tiesiog neapsakomas jausmas :))) Austėją iškarto paguldė man ant krūtinės, buvo taip gera jausti ir liesti ją, tokia šiltą ir trapią būtybę :))) Dabar Austėjai jau beveik 3 mėnesiai, bet visą gimdymą dar puikiai prisimenu. Visi iškentėti skausmeliai ir dar daugiau buvo verti šio grožio - Austėjos :)))
