Iš Astos laiško redakcijai:
Laba diena,
Kūdikiui 2 savaitės. Pieno pradžioje užteko. Bet per paskutines 3 dienas pieno akivaizdžiai sumažėjo. Vaikutis pradžioje godžiai valgo, paskui pradeda tampyti krūtį ir verkti, tuomet duodu kitą ir taip ištuština abi. Teko primaitinti, kadangi ištisai verkė. Krūtį tik apžiodavo ir jau verkia. Labai noriu pati maitinti. Ar gali įtakos turėti mano mityba, nes ji nėra itin gera: mažai valgau, tačiau visda stengiuosiu bent triskart per dieną pavalgyt, skysčių išgeriu apie 2 l. Būna, kad vaikutis ištisai valgo. Ką daryti, kad pieno būtų daugiau?
Norėčiau papildyti klausimą. Pieno trūkumas išliko toks pat. Kūdikį turiu primaitinti mišinuku, kas man labai nepatinka. Jei kūdikis dažniau pamiega pieno užtenka, bet jei jis pastoviai valgo, vakare jau apie 18 val. pieno trūksta. Visur rašo, kad reikia dažnai dėti prie krūtinės ir pieno bus. Labai bijau, kad pieno gali tik mažėti. Ka patartumėte? Labai noriu maitinti ir neramu, kad reikia primaitinti mišinuku.
Atsako ir pataria Kazimieras Vitkauskas, vaikų gydytojas, knygos apie kūdikių žindymą “Kūdikio žindymas: nepakeičiamas kaip motinos meilė” autorius:
Trečia gyvenimo savaitė būdingas amžius pirmajam augimo šuoliui, tačiau tai gali atsitikti ir šiek tiek anksčiau arba vėliau. Pagreitėjus augimui, vaiko organizmas intensyviau naudoja „statybines medžiagas“ ir energiją. Ir nors tada kūdikis greičiau ir pilniau įsisavina maisto medžiagas iš motinos pieno, „šuolio“ metu jų gali nebeužtekti.
Kūdikiui reikia, kad dabar motinos krūtyse pieno atsirastų daugiau, negu ten būdavo lig šiol. Labiau išalkęs, kūdikis stengiasi pasiimti iš motinos krūties viską, kas įmanoma. Ir prašo dar.
„Augimo šuolio“ metu kūdikis atrodo nuolat alkanas: vienam pamaitinimui jam nebeužtenka vienos krūties, norėtų žįsti beveik be perstojo visą dieną, o naktį atsibunda daugiau kartų. Tegu žindymui vadovauja pats vaikas. Netrumpinkite kūdikio prie krūties praleistų minučių. Netempkite valandų nuo žindymo iki žindymo. Neskaičiuokite, kiek kartų kūdikis jus pažadino naktį. Leiskite jam žįsti dažniau ir ilgiau, o jeigu nepasisotins iš vienos, duokite abi krūtis vieno maitinimo metu. Dažnesnis ir ilgesnis žindymas yra papildomo pieno „užsakymas“.
Augimo šuoliai paprastai tęsiasi dvi ar tris dienas, kartais užtrunka iki savaitės - tiek, kiek reikia, kad žindomas kūdikis sukeltų motinos pieno gamybą, pakankamą savo augantiems poreikiams patenkinti. Kai tai sėkmingai įvyksta, vaikas vėl pasidaro „geras“ ir jo maitinimasis sugrįžta į įprastą ritmą. Jeigu kūdikis žvalus ir sveikas, pasišlapina bent šešis kartus per dieną, galite būti rami, jog pieno jam užtenka.
Spenelio skausmai dažniausiai atsiranda dėl negero prigludimo sukeltos spenelio traumos. Taip būna, kai kūdikis apžioja tik spenelį ir šis, atsidūręs tarp dantenų yra maigomas ir siurbiamas. Jeigu kūdikis gerai priglunda prie krūties, jis apžioja plačiai – spenelį ir aplinkinį tamsesnįjį laukelį. Spenelis atsiduria giliau burnoje tarp gomurio viršuje ir liežuvio apačioje ir jam negresia jokia skausmą sukelti galinti trauma.
Kita dažnoka spenelių skausmų priežastis būna kandidozė, dar vadinama pienlige. Šiai ligai kaip tik būdingas niežtinčiai deginantis skausmas, išliekantis ir po žindymo. Taip pat galimas margai rausvas išbėrimas, kartais pastebimi ir balkšvos apnašėlės. Pienligė gydoma specialiais priešgrybeliniais vaistais, todėl diagnozę patvirtinti ir gydymą paskirti turėtų gydytojas. Žindymo dėl to nutraukti nereikia.
Daugiau informacijos apie žindymą ir naudingų praktiškų patarimų rasite knygoje “Kūdikio žindymas: nepakeičiamas kaip motinos meilė” ir www.zindyk.lt
