Tam tikrų sukakčių proga norisi užfiksuoti šį tą ateičiai, tad ir šįkart lai sūneliams bus šioks toks atsiminimas apie jų PIRMĄJĄ ŽIEMĄ kartu, apie mažojo vystymąsi ir pasiekimus.
Aidutis nuo šiandien jau yra 9 mėnesių vyrukas. Mažutis, skrumnutis ir , žinoma, daugiausia dėmesio susilaukiantis. O išsireikalauti tą tai tai jau sugeba! Ką gi dar jis sugeba? Na pirmiausia, nuo aštunto mėnesio pradėjo savarankiškai sėdėti (nebereikia paramstyti pagalvėmis), bet pats dar neatsisėda, reikia padėti kad atsisėstų:) Nuo aštunto pradėjau dėti į vaikštynę ir tai jam suteikia didžiausią malonumą, nes vaikštynės dėka jis atrado naują neištirtą pasaulį (durelių rankenėlės, stalčiukų atdarymas ir kraustymas, savarankiškas judėjimas iš vieno kambario į kitą, užuolaidų tampymas ir t.t.). Aišku, galbūt kai kurios mamos imsit priekaištauti ir kalbėti apie vaikštynės žalą vaikiukui, bet aš manau, jog saikingai ir atsakingai naudojant iš to didelės žalos nebus (vyresnėlis taip pat džiaugėsi tuo malonumu).
Dantukų dar neturim, bet pastarosiomis dienomis itin aktyviai mala liežuviuku per viršutines dantenytės, ėmė čiulpti kartkartėmis pirštuką, irzlesnis nei anksčiau. Jaučiu, kad dešimtąjį mėnesį, ko gero, sutiksim jau bent su keliais dantukais :)
Kalba savo kalba. Keletas išskirtinių, suprantamų jo skiemenukų: te te, ba ba, a -dia, le le le le ... Vos išgirdęs, dainuojant AAA PUPA , glaudžiasi, merkiasi ir supranta, kad laikas eiti miegiuko :)
Valgo viską, kas leidžiama tokio amžiaus kūdikiams. Labiausiai mėgsta tirštą daržovių sriubytę su moliūgu ir morkytėmis.
Na ir žinoma, žiemiškos pramogos Aidučiui nesvetimos. Kartu su didžiuoju broliu ir besmegenį stato (ar bent jau statant mato:), ir rogutėmis pirmąkart pasivažinėja, ir šiaip gryname ore smagiai laiką leidžia aplinką tyrinėdamas.
PIRMOJI broliukų žiema jau įpusėjo, bet dar nesibaigė, tad ir sniegeliu dar anksčiau ar vėliau pasidžiaugsim...
Labai mieli berniukai🌷
šaunuoliai broliukai👍