Žindymas – vienas natūraliausių dalykų gamtoje. Tačiau reta mama, maitindama kūdikį savo pienu, išvengia krūtų uždegimų. Vienai mano draugei dėl jų teko gultis net po skalpeliu – taip smarkiai buvo pažengusi infekcija ir organizmas be pagalbos nė neketino sveikti.
Bičiulė labai dėl to išgyveno. Jai pačiu juodžiausiu motinystės periodu visam laikui išliko ne nėštumas su visas jį lydinčiais „nepatogiais“ pojūčiais, ne beveik dvi paras užtrukęs pirmas ar vos į keturias valandas be jokių nuskausminamųjų „įtilpęs“ antrasis gimdymas, netgi ne ištisos bemiegės naktys ar abiejų vaikų ligos, dėl kurių teko ne kartą ir ne du gulėti ligoninėje. Juodžiausi prisiminimai jai išliko iš to laikotarpio, kai jos sūnūs maitinosi mamos pienu, o krūtis nuolat degė.
Kodėl uždega?
Kaip teigia akušerės ir žindymo specialistės, jokių požymių, kurie išduotų, kad tuoj uždegs krūtis, deja, nėra. Moteris jie vargina arba ne. Yra daugybė pavyzdžių, kai mama save saugo tarsi kiaušinį ir vis tiek kenčia nuo uždegimų. O kita gyvena kaip niekur nieko, vaikščioja pusnuogė vėjui pučiant, jos mamai ir močiutei „degė“ krūtys, o jai – ne.
Krūtis dažniausiai uždega dėl vadinamojo pieno sąstovio, kai krūtys yra nereguliariai ar nepakankamai ištuštinamos. Pienas liaukose gali užsistovėti dėl kelių priežasčių:
-
per maža ar netinkama liemenėlė,
-
netinkamas ar per intensyvus krūtų masažas,
-
krūtų perkaitinimas,
-
netinkamų kompresų naudojimas,
-
netinkama žindymo padėtis (kiekviena maitinanti moteris turi pasirinkti sau ir vaikeliui tinkamą padėtį),
-
nereguliarus žindymas (pertraukos 6 ir daugiau valandų)
-
vaikas negerai apžioja spenelį ir aureolę,
-
vaikui pabaigus žįsti, spenelis yra suspaustas, ar apvalus, pailgėjęs. Suspaustas spenelis – tai ženklas, jog kūdikis žindžia netaisyklingai, vadinasi, neištraukia krūtyje esančio pieno.
Kokia padėtis žindyti geriausia?
Dažnai moteriai patogiausia (o jei gimdymas buvo sudėtingas, kurį laiką ir vienintelė įmanoma) žindymo padėtis – maitinimas gulint. Tokiu atveju krūtis iš vienos pusės yra laisvai prieinama mažyliui, mama nepavargsta, jai nepradeda skaudėti sprando ar nugaros, mat nereikia krūties prilaikyti. Tačiau krūtis, ją žindant, turi būti padėta ar prilaikoma taip, kad nekabėtų, mat tuomet pienas iš jos išteka lengviausiai.
Bakterinis užkratas
Uždegimą gali išprovokuoti ir kokia nors bakterija, kuri į moters organizmą patenka labai įvairiai: per sužalotus, sutrūkinėjusius spenelius, nešvarią liemenėlę ar nepakankamai dažnai keičiamus krūtims skirtus liemenėlių įklotus. Moteris gali būti ir labai tvarkinga, tačiau galbūt į liemenėlę yra pritekėję pieno. O pienas juk labai gera terpė daugintis bakterijoms. Bakterijų per savo seiles mamai gali „padovanoti“ ir pats kūdikis. Jei moters imuninė sistema silpnesnė, uždegimui išsivystyti pakanka smulkmenos.
Ar reikia baimintis skersvėjų?
Žindančios mamos labai bijo sušalti, saugosi skersvėjų, tačiau iš tiesų labiausiai reikėtų saugoti rankas ir kojas. Paprasčiau kalbant, svarbu nevaikščioti basai šaltomis grindimis, neskalbti šaltame vandenyje ir pan. Svarbu atminti, kad žmogus neperšąla kokio nors vieno organo, peršalimas paveikia visą kūną. O sureaguoja ta vieta, kuri tuo metu būna silpnesnė, jautresnė. Kadangi krūtys per laktaciją ir ypač jos pradžioje yra lengviau nei paprastai pažeidžiamos, uždegimas įsimeta ten.
Ar įmanoma apskritai užkirsti kelią uždegimams?
Viena, ką tikrai gali padaryti moteris, kad tikimybė užsidegti krūtims būtų mažesnė – tai stebėti save ir savo organizmą. Labai svarbu rūpintis, kad krūtys būtų tinkamai ištuštintos, taip pat stengtis neperšalti, prisilaikyti tinkamos higienos.
Kaip tinkamai išgydyti krūtų uždegimą, skaitykite rytoj.
