Gimdymai, apie kuriuos saugu skaityti net nėščiosioms

Abiejų mano gimdymų istorijos gana įdomios ir šiek tiek juokingos. Pirmojo vaiko dar ir pradėjimo istorija nepaprasta, bet ją papasakosiu kitą kartą pasitaikius progai. Dar reiktų pasakyti, kad mano istorijos tikra atgaiva baisumynų prisiskaičiusioms moterims, tad skaitykite drąsiai net ir nėščiosios.

Nėštumo metu lankiau tokius kursus, kuriuose kartą kalbėjo apie gimdymo planą. Man patiko, kai mūsų buvo paprašyta susigalvoti savo idealų gimdymą ir vis vizualizuoti jį mintyse. Taigi, susimąsčiau, kad noriu gimdyti kaip katė. Dar geriau įlindusi kur nors į tamsesnį kampelį, nes nejauku man išžergti tas kojas.

Taigi, tamsų žiemos vakarą abu su vyru jautėm tai ore. Nors mano kūnas dar nieko nejautė. Termino diena poryt, o dar nieko nevyksta.. jau dvylikta nakties, o dar nieko nevyksta! Vis dėlto nuojauta nesitraukė ir eidama miegoti ant čiužinio pasitiesiau palą. Dėl viso pikto. Už 5 min pašokau kaip gazelė ir nušuoliavau į tuoletą. Iš ten vyrui, vis dar miegančiam, ėmiau rėkti, kad veiksmas vyksta. Man nubėgo vandenys ir ėmė bėgti tiesiog fontanu. Pasijaučiau lyg būčiau sprogęs balionėlis. Nors ir žinojau, kad reikia, krepšio į gimdyklą, žinoma, buvau nesusidėjusi. Laukiau tų sąrėmių kas 20-15-10-5 minutes..  Taigi, sėdėdama ant klozeto komandavau vyrui, o šis pusnuogis lakstė po butą rinkdamas daiktus. Sąrėmių nebuvo, jaučiau tik periodiškai susitraukinėjantį pilvą. Galų gale kažkaip sugebėjau susipakuoti į mašiną ir nulėkėm į Vilniaus gimdymo namus. Kitų variantų net nesvarčiau – nėštumas buvo sklandus, o be to jie arčiausiai namų.  Taigi, maždaug apie pirmą nakties pasibeldėm ir VGN duris. Apsimiegojusi seselė atkakliai nenorėjo įleisti mūsų vidun ir niekaip neįstengė patikėti, kad jau gimdau. Net kai uždėjo tonų aparatą, skambindama gydytojai sumykė kažką panašaus į “ji čia mano, kad gimdo” ir “tau čia kas tik nori tik ne sąrėmiai”. Bet aš ją nuraminau, kad man tikrai sąrėmiai. Atsidarymas 5 cm, tad esu siunčiama į gimdyklą. Tačiau net nespėjus apsidairyti gimdykloje, mane prispiria gamtiniai reikalai ir užsidarau tuolete.. Sesutė periodiškai ateina kviesti manęs matuotis tonų. Atkakliai neinu ir tupiu tuolete. Sesutė rėkia, kad taip ten ir pagimdysiu. Nuraminu ją ir galų gale, tik dėl jos, iš ten išlendu. Ji paguldo, uždeda tonų matavimo aparatą ir dingsta. Vyras atsargiai iš už kampo bando prisiartinti ir paklausti, kaip jaučiuosi… Tačiau vietoj atsakymo gauna išlotą komandą staigiai kviesti gydytoją. Netrukus atlekia gydytoja ir aš jai išdidžiai pareiškiu, kad jau gimdau. Stangos. Ji greitai patikrina – 10 cm atsidarymas. Stumti sekėsi sunkokai, niekada nebuvau gera sportininkė, déjà, niekas nepažiūri į laikrodį kiek ten užtrukau. Gal pusvalandį, gal 10 minučių. Labai padėjo akušerė, pasakiusi, kad jau mato galvytę. Tai tikrai suteikė jėgų ir greit 2.51 išstūmiau savo 3,5 kg ir 52 cm sūnelį. O džiaugsmas, o laimė :)

Turint omeny, kad beveik visą gimdymą praleidau tuolete, laikau, kad mano gimdymo planas pavyko.

Ir štai praėjus penkiems metams aš ir vėl su pilvu. Šio pradėjimo istorija gana banali, tad jos nepasakosiu net pasitaikius progai. Nėštumas sunkesnis, bet be komplikacijų, tad vėl renkuosi VGN. Pernešiojau savaitę, pagal bendrą tvarką esu guldoma lygiai 41 savaitę. Guldant apžiūrinti daktarė informuoja, kad aš jau gimdyvė – 4 cm atsidarymas. Nuraminu ją, kad dar tikrai greitai negimdysiu. Kadangi vasara – gimdymo pikas – laisvų gimdyklų nėra, o be to man nėra gimdymo veiklos, esu guldoma į patologinį. Kadangi esu skaičiusi, jog seksualinė stimuliacija skatina gimdymą, susirandu meilės romaną ir ramiai skaitau. Vis dar neturiu plano, kaip norėčiau gimdyti.. bet galbūt turiu. Svajoju, kad norėčiau pagimdyti kaip sena patyrusi indėnė. Nežinau kaip jos iš tikrųjų gimdo, bet esu girdėjusi, kad jos išeina už kaimo. Susikuria laužą, kuriame dezinfekuoja peilį, šalia pasideda vandens, o tada permeta per šaką virves ir pagimdo ant jų pasikabinusios. Viską daro vienos. Tik vis galvojau, kaip man būnant ligoninėje pavyks tai įgyvendinti...

Meilės romanas padeda ir naktį pajuntu sarėmį. Po to antrą. Jie nestiprūs ir reti, tad nutariu, kad galiu ramiai miegoti. Atsibundu prieš septynias. Sąrėmiai stipresni ir dažnesni, bet seselės poste neradau, tai ramiai dar pasedėjau, sulaukiau pusryčių, parašiau vyrui žinutę ir nuėjau ieškoti seselės. Šį kartą man nusišypso sėkmė, ji nuveda mane matuotis tonų, bet nestandartinėje kėdėje mano kojos pakeliamos aukštyn, tad sąrėmiai suletėja. Ji švelniai glosto mano ranką:- sakėte sąrėmiai kas dvi minutes? Aparatas rodo kas aštuonias... Gydytoja apžiūri mane ir džiugiai praneša, kad man jau pilnas atsidarymas. Liepia eiti į palatą, krautis daiktus ir ruoštis leistis į antrą aukštą – gimdyklas. Sąrėmiai dažni, vis ramstau sienas klasikinėmis pozomis, bet pavyksta per kelias minutes susidėti tuos kelis daiktus. Taip bestovint nubėga vandenys ir palatos kaimynė šokteli pakviesti sesutės.

Kai sesutė atbėga, aš jau guliu ant lovos laikydama rankose galvutę. Nepaprastas jausmas. Pribėgęs personalas (o kartu ir vyras) skubiai priėma kūdikį, o aš gaunu greito gimdymo diagnozę O62.3 Taigi, gimdyklą pasiekiu jau su kūdikiu ant krūtinės. Šį kartą neplyšau, tad atsigavau super greitai. Panašu, kad ir šį kartą mano gimdymo planas suveikė.

Kaip atrodo VGN gimdyklos taip iki šiol nelabai ir žinau.

Linkiu ir Jums sėkmingų ir lengvų gimdymų!

p.s. tik viršelio nuotrauka mano, kitos iš interneto.