Liepos 2 diena. Jonukui 1 mėnuo ir 16 diena.
Vakaras ir nakties pirma dalis buvo ojojoj kokie neramūs. Mus su vyru pažadino griaustinis, kuris nugriaudėjo, toks jausmas, kad po langais. Abu pašokome iš lovos kaip susitarę ir nubėgome pas abu vaikus. Vyras – pas Delfį, o aš prie Jonuko. Vyras išleido Delfį iš narvo, nes jis baisiai bijojo, o šis nulindo į patį giliausią ir tampsiausią spintos kambario kampą ir drebėjo iš baimės.
Aš nerimavau, ar tiek ”griausmų” neišbudins Jonuko, bet panašu, kad mūsų šeimoje ramiausias tuo metu ir buvo jis. Net nekrustelėjo. Aš net megamajame langą privėriau, nes kažkaip man nejauku buvo ir negalėjau užmigti, kol audra nors šiek tiek neaprimo. Taigi, pirmas bandymas audra Jonuko yra išlaikytas, nes Jonukas ramiai miegojo ir toliau.
Tik šiek tiek buvo neramus nuo 4 iki 6 valandos, nes pilvukas trukdė ir kol mažiukas „neišsipurpsėjo“, neatsirūgo ir neatpylė visko, kas trukdė, neužmigo. Vėliau snaudėm dar iki 10 valandos.
Kaip ir kiekviena diena, taip ir kiekviena naktis Jonuko yra skirtinga ir esame pasiruošę viskam, tačiau turiu pastebėti, kad pilvukas nebekankina taip labai, kaip pradžioje. Galbūt jau tvirtėja mažiuko virškinimo sistema, galbūt padeda mankštelės, o galbūt mažiukas jau pradeda išauginėti šią problemą.
Šiandien namuose ir vėl tvanku, ir tas tvankumas tiesiog slegia prie žemės. Bet ką aktyviau paveikus, net ir paėmus Jonuką ant rankų, išmuša prakaitas. Jonuko panašu, kad neslegia, nes jis nemiega, o nori bendrauti, taigi, atlikę visas rytines mankšteles ir masažus, bendraujame. Džiaugiuosi, kad Jonukas puikios nuotaikos ir tiesiog malonumas bendrauti, šypsena mano „iki ausų“.
Bendravimas su Jonuku visada pralinksmina ir pakelia nuotaiką ir aš pamirštu, kad esu pavargusi, nemiegojusi ar dar kažkas negero ant širdies. Viskas pasimiršta.
Niekada gyvenime nejaučiau tokio pasitenkinimo jausmo, kaip augindama Jonuką. Niekada nesijaučiau tokia reikalinga niekam gyvenime. Labai geras jausmas širdyje.
Šiandien taip pat niekur nelendame iš namų, nes vėlgi po aktyvaus savaitgalio norisi, kad mažiukas pabūtų namuose ir nepervargtų, nes savaitgalis buvo karštas ir su daug įspūdžių. Žaidžiame daug, bendraujame daug ir Jonukas tik šiek tiek pasnaudžia po pusvalandžiuką ar valandėlę.
Grįžus iš darbo vyrui, Jonukas jau pereina jam ir bendrauja su juo, o aš keliauju gaminti valgyti, tvarkytis kitų reikalų ir, aišku, rašyti dienoraščio.
