Birželio 30 diena. Jonukui 1 mėnuo ir 14 diena.
Naktis, mano vertinimu, praėjo visai neblogai. Paryčiais vyrukas pasituštino už dvi dienas (sauskelnės vos atlaikė), todėl mes smagiai leidome visą rytą...miegodami. Man tai tikrai patiko. Ypatingai, kai yra šeštadienis.
Puikios nuotaikos, atlikę visas reikalingas procedūras, šiandien ruošiamės vėl į gamtą. Oras puikus, netgi per puikus, verčiantis susimąstyti, ar Jonukui nebus per karšta.
Šiandien vykstame pas labai gerą draugę Kristiną (visi vadiname tiesiog Pūkeliu) į Joniškio kaimą (visi vadiname Joniškio grafyste). Kadangi Kristina tarp draugų yra grafaitė, todėl ir jos kaimas vadinasi ne bet kaip, o grafystė.
Kaimas nei labai toli, nei arti - apie 50 kilometrų nuo Vilniaus, todėl šiek tiek baiminamės dėl karščio, na bet žiūrėsime pagal situaciją. Abu mūsų vaikai - tiek Jonukas, tiek Delfis nėra buvę Joniškio grafystėje, todėl labai nekantraujame ten nuvykti, juk per tokį karštą orą žymiai geriau sėdėti pavėsyje ant žolytės, nei prie betoninio namo ant suoliuko.
Jonukas pirmą kartą keliauja į lauką visai trumpomis rankovėmis. Iki šiol vis dar būdavo su kelnytėmis ar ilgomis rankovėmis, o šiandien visai net neapklotas, nes matome, kad net ir jam jau karšta.
Atvykus, kaip ir tikėjomės, Delfis džiaugiasi laisve ir dideliais pievų plotais palakstymui, o Jonukas ”parpia” sau pavėsiukyje. Šiek tiek pabuvę, nutariame pasivaikščioti iki ežero. Mes su Pukeliu šiek tiek pasideginame ir pasikalbame, Jonukas šiek tiek pamiega. Pastebime, kad mažiuką šiek tiek erzina karštis ir saulė, jis šiek tiek pamiegojęs, pradeda zirzeliuoti.
Pirmą kartą gyvenime Delfis pasimaudo ežere. Taigi šiek tiek pabuvę traukiame atgal, kur galime rasti daugiau pavėsio, nes visai nenorime perkaitinti Jonuko.
Taigi diena lekia nepastebimai. Kaip sakome, kai maloni kompanija ir nuotaika puiki, laikas lekia nepastebimai. Vakarop prie mūsų prisijungia dar du draugai ir kepame mėsą, o dar vėliau atvyksta ir Pukelio pusseserė su šeima ir dviem vaikučiais, taigi mūsų kompanija pasidaro visai nemaža.
Vaikučiai “išdūkina” Delfį, aš migdau Jonuką ir šeriu uodus - nepastebimai ateina vakaras.
Jonukas, pabuvęs visą dieną gryname ore, mašinoje užmiega ir miega iki pat namų, kuriuose atsiduriame tik apie pusę dvylikos naktį.
Jonukas net nekrusteli nurengiamas, guldomas į lovytę.
Delfis nebepavelka kojų ir griūna miegoti (labai retas reiškinys).
Mes irgi krentame miegoti.
Manome, įspūdžių šiandien visiems per akis.
Sutinku. Ir dėl buvimo gryname ore - aišku, kad vaikeliui jis būtinas. Tačiau juk tai nereiškia, kad mamytei ilsintis, vaikelis negali būti gryname ore.
Sėkmės ir gero jums miegelio!
beje, dar atsakant i Jusu ankstesni komentara, del pienelio kiekio ir vakarais maitinimo: maitiname mes Jonuka labai daznai, tiksliau pagal poreiki, skysciu geriu po 2-3 litrus i diena, priklausomai nuo troskulio ir maitinimu, maitinuosi pilnavertiskai ir tikrai nemazai, o vakarais pieno tikrai turiu uztektinai, tiksliau jo turiu uztektinai visada, nes jis tiesiog bega ir toks jausmas, kad galeciau dar viena vaikiuka pamaitinti, kai maziukas pavalgo, taciau vakarais, kad ir maitinu daznai, dar per pati maitinima, maziukas pradeda raitytis, steneti, traukti kojytes prie pilvuko, pilvukas pasidaro kietas ir panasiai, matau, kad pilna burnyte pienuko, bet... Tai tikrai leidzia manyti, kad tai pilvuko problemos, kurios susitvarko, tik praejus keletui valandu, kai maziukas gerai issipurpsi. Maziukas net ir pavalgyti negali kartais normaliai, kaip raitosi.
Taigi ir vel griztame prie to, kas Jusu maziukui tiko, musu nelabai tinka...
Taigi aciu labai uz patarimus dar karta 😀 pilvukas pamazu tvarkosi ir mes ivaziuojame i ritma! Laukiame kol viskas visiskai pasibaigs!
As taip pat nesutinku su ta nuomone,kad jei pagimdei tai reik sedeti namuose ir nebendrauti. Kaip tik manau,kad pasisemi geros energijos is bendravimo ir buvimo su brangiais zmonemis 😀 As dziaugiuosi,kad nei su viena dukryte nepatyriau tu bemiegiu naktu del pilvuko. Linkiu,kad ir jums kuo greiciau pasibaigtu 😀 Mes taip pat keliavome ir keliaujame kartu su vaikuciais. Kai dar maitinau, isvaziuodavome visai dienai.Ateidavo laikas valgymui,as ja masinoje pamaitindavau ir toliau eidavome😀 Jei sedet namuose ir niekur neislyst, tai butu nesamone, juk ir mamai reikia prasiblaskyti 😀 Manau reik auginti taip, kaip mums pacioms geriau atrodo! Sekmes!
Aciu labai uz nuomone, tik manau vaiku aginimo klausimais neturetume buti labai kategoriskos, nes visu situacijos skiritngos ir visu vaikiukai skirtingi ir su tais vaikiukais reikia buti, kad zinoti pilna situacija argi ne? 😀
Taigi kad butu aiskiau visoms jaunoms ir nelabai mamytems: 😀
1) Manau atsisakius kelioniu i gamta vasaros laikotarpiu, t.y. pirmus tris menesius, Jonukas prarastu proga pabuti gryname ore, auginti savo imuniteta, priprasti prie ivairiu maitinimo ir miegojimo salygu.
2) Nemanau, kad vasaros laikotarpiu uzsidarymas su vaikiuku namuose yra geriausia vaikiukui. Keliaujame ne tam kad susitikti su draugais, o ieskome kuo daugiau gamtos, juk gyvename bute.
3) As asmeniskai pailsiu bendraudama su zmonemis, o tuo labiau gamtoje, ikvepusi gryno oro, o maziukas visada, kai tik budavome gamtoje miegojo zymiai daugiau nei namuose.
4) Visi specialistai sako, kad nuo priaugto maziuko svorio matoma, ar uztenka jam pienelio.
5) Jonukas nuolatos gauna pienelio, kai tik uzsinori, o jei nenori vistiek gauna, bent karta i dvi valandas. Nezinau, kaip ta galetu itakoti vazinejimas kazkur, juk Jonukas keliauja kartu visur.
6) Taip pat jau pagaliau skiriame visus Jonuko leidziamus garsus ir ka jais jis nori pasakyti. Zinome kai nori valgyti, kai kazka skauda, kai nori tiesiog demesio, ar yra padares dovanele i sauskelnes. Turejote tai rasti musu dienorastyje, raseme kazkada. Pagal skirtinga zirzima, verkima, verkslenima, jau zinau kada maziukas ko nori.
7) Per beveik du menesius, jau pastebime tendencija ir verkimo maniera, kada jam skauda pilvuka ir taip buna kiekviena diena, galbut tik skirtingu laiku. Padarius visas atitinkamas proceduras, padedancias jam "papurpseti" pilvukas susitvarko.
8) Deja Jonukui labai sunku paciam "purpseti" ir jam reikia padeti tai padaryti. Jei skaitete musu dienorasti turejote rasti visus budus, kaip tai dareme ir po to jam palengvedavo.
9) Jonukas net stena kaip bando papurpseti net bevalgydamas, o nieko nesigauna.
Labai dziaugiuosi, jei jums tokios reiskinio, kaip pilvo diegliukai patirti neteko, o mes gyvename su tuo ir dalinames tiesiog savo potyriais.
Visi augina savo vaikucius taip kaip tik ismano ir turbut tik teveliai ir zino ko ju vaikuciams reikia. Kaip ir mes nesivadovaujame viena vaikuciu auginimo formule, kuria kazkas mums pasako, taip ir neskatiname vadovautis musu, nes nebutinai visu vaikuciams tai tinka.
Sekmes!
P.S. ir aciu visiems uz komentarus ir patarimus 😀
P.P.S linkiu maziau kategoriskumo ir smerkimo, ypac mamyciu, juk tai labai sunkus ir svarbus darbas auginti maziukus ir visos juk stengiames del savo vaiku 😀
Jei vaikelis neramus naktimis, ar negalima atsisakyti tų daugybės kelionių, svečių, draugų ir pan. pirmus tris mėnesius? Nejaugi tai perdidelė auka? Suprasčiau, jei vaikutis knarktų ir nesiskųstų. Juk nuo mamytės pailsėjimo priklauso pienelio kiekis, kuris pirmaisiais mėnesiais gali susvyruoti ir dėl per mažai išgerto vandents, nuovargio ir t.t. Žinau, kad sūnelis priaugo pagal normą, tačiau kai kurie vaikučiai yra "rajesni" ir nori daugiau (tokie ir priauga žymiai daugiau). T.y. jie nori gauti tokį patį pienelio kiekį tiek naktį, tiek dieną, o gastroliuojančiai mamai tai sunku užtikrinti. Mano vaikutis pora mėnesių iš eilės priaugo po 1,7 kg. (vien iš mamos pieno). Bet aš jo nelaikiau zirzlenančio. O purpsėdavo ir leisvavo orą tiek miegodamas, tiek ne, be jokio verkimo. Kartą net suskaičiavau - aštuonis kartus prilenkiau kojytes ir aštuonis kartus iš eilės pirstelėjo😀 Ir niekada verkimo nelaikėm "pilvuku". Kiekvienas vaikelis turi savo verkimo manierą, kai kurie pradeda verkti lyg stenėdami. Gal taip ir Jonukas? Kartais pagalvoju, kad šį dienoraštį gali skaityti ir labai jaunos nepatyrę mamytės, o čia gali susidaryti įspūdis, kad vaikelio verkimas yra pagal nutylėjimą "pilvukas" ir kad normalu, jei jis kelias valandas per parą zirzia arba verkia (man baisu net rašant...).