Kam mums reikalingi bučiniai, o kada nuo jų geriau susilaikyti?
Kas yra bučinys, mažytis į šį pasaulį atkeliavęs žmogutis sužino ne tik pirmosiomis savo gyvenimo dienomis. Jis tai sužino savo pirmosiomis gyvenimo valandomis. Juk nuo pat pirmų akimirkų mama ir tėtis negali atitraukti nuo savo stebuklo mylinčių akių, rankų ir lūpų... Ir nors bučiniai apibrėžiami kaip visuomenėje išmokstamas elgesys, bet kaip gi be jų?
Ar galima kelių dienų ar kelių savaičių naujagimius bučiuoti? Kaip sako gydytoja neonatologė Rūta Taminskienė, nei taip, nei ne.
"Aišku, būna situacijos skirtingos. Juk neuždrausime mamytei ką tik gimusio mažylio bučiuoti. Tačiau mama turi būti sveika - ji neturi sloguoti, nešioti virusų, jos lūpos neturi būti išbertos virusiniu herpes bėrimu, taip pat mama turi turėti sveikus dantis ir laikytis burnos higienos. Tik nereikia persistengti su bučiniais. Galima rankytę, kojytę, žanduką pabučiuoti, bet nebūtinai į vaikučio lūpas", - aiškino gydytoja neonatologė.
Kaip bebūtų, mažiukus norisi bučiuoti, tad gydytoja leidžia kūdikį bučiuoti mamai, tėčiui, na o broliukams, sesutėms ar močiutėms bučiuoti naujagimio nereikėtų per daug, tik jei labai labai norisi ir jei visi šeimos nariai tikrai yra sveiki.
Visada galvokime, ar mes kelių savaičių kūdikėliui nepadarysime dar didesnės žalos, jei ištisai bučiuosime, juk jam kaip tik formuojasi imunitetas. Juk savo meilę galima išreikšti ir apkabinimais, pamylavimais, glamonėmis ar dainomis.
Bučiniai gali būti skirstomi į kelias kategorijas - draugiški, susitaikymo, džiaugsmo ar giminiški bučiniai. Šios visoms kategorijoms neabejotinai priklauso tėvų bučiniai savo vaikams.
Netaupykime bučinių savo artimiesiems!
