Neštumo metu labai daug skaičiau ir domėjausi apie gimdymą. Pačio gimdymo nebijojau. Terminas buvo sausio 11dieną. Termino datos nesulaukiau. Likus savaitei iki naujų metų pradėjo niežėti kojas, rankas, pilvą. Galvojau, gal ką suvalgiau ir sukėlė tokią reakciją. Likus kelioms dienoms iki naujų metų apsilankiau pas prižiūrinčią ginekologę, liepė išsitirti kraują dėl cholestazės. Rezultatai turėjo būti po naujų metų.Pirmadienio rytą (sausio 2d.) sulaukiu skambučio iš ginekologės, kraujo tyrimai blogi-cholestazė pasitvirtino. Gavau siuntimą į Santaros klinikas pasitikrinimui dėl tolimesnės eigos.
Tą dieną jaučiausi ypač rami. Su vyru nusprendėm, kad reikia pasiimti tašę, kuri buvo suruošta specialiai vežtis į ligoninę gimdimui. Mums iki Vilniaus nemažas atstumas, neprivažinėsi. Prieš pietus jau buvome Santaros klinikose. Patikros metu sužinojau, kad prasidėjęs gimdymas. Gimdos kaklelis buvo praviras 5cm. Buvau lengvai nustebusi, bet nepanikavau. Ypatingų požymių nejutau. Vienintelis požymis, kurio nesiejau su gimdymo pradžia, tai buvo dažnesni gimdos spazmai, kurie kankino jau nuo 20 neštumo savaitės.
Apie 14h su vyru buvome gimdymo palatoje. Sąrėmių nejaučiau, nieko neskaudėjo, tik pilvo srityje dėl dažnų susitraukimų jautėsi diskomfortas. 15h daktarė nuleido vandenis, o tada jau prasidėjo. Sąrėmiai su kiekviena minute atrodė skausmingesni. Džiaugiuosi, kad vyras buvo šale, nešė suvilgytą merlių ir vesino veidą. Atsigerti neleido. Praėjus poroms valandoms nuo skausmingų sąrėmių pradžios prašiau nuskausminamųjų, suleido į veną, skirtumo nepajutau, tik trumpam apdujau. Atėjus laikui gimdyti sunkiai sekėsi. Jaučiausi visai pasimetus, atrodė, kad nieko negirdžiu ir nenoriu nieko matyti. Gydytoja pasakė, kad blogai stumu, pradėjo spausti pilvą. Galiausiai kirpo. Labai greitai gimė dukrytė. Išgirdau jos verksmą. Visi skaumai ir nuovargis dingo, kai laikiau ją savo glėbyje. Buvau laiminga, kad mums pavyko :)
