Visi žinome posakį - “gerais noras pragaras grįstas”. Ypač, kai kalbama apie situacijas, su kuriomis susiduria kūdikių susilaukusios mamos. Kaip iš degtuko nepriskaldyti malkų, siūlant savo pagalbą?
Jūsų draugė neseniai pagimdė ir jūs žūtbūt norite jai kažkuo padėti - pagelbėti buityje, o gal labai knieti patarti, kaip kūdikį laikyti, kaip maudyti ir pan.? Turbūt gerai prisimenate savo situaciją pagimdžius, gal tuomet nelabai kas galėjo padėti, gal buvote viena ir tikrai norėjote sulaukti vertingų patarimų apie naujagimio priežiūrą…Todėl dabar norisi bent panešioti naujagimį, kai verkia, leisti mamai atsipūsti vonioje ar leisti nueiti į parduotuvę ir visaip kitaip pagelbėti. Stop - neskubėkite! Tuoj sužinosite, kodėl.
Pasak specialistų, pirmuosius kūdikio gyvenimo mėnesius, ir ypač per pirmąsias savaites labai svarbu stiprinti mamos ir vaiko ryšį (žinoma, tečio su vaiku irgi). Daugelis mano, kad motinos meilė atsiranda iškart gimus kūdikui, bet, deja, taip ne visada būna.
Jei nebuvo pažeista gamtos pusiausvyra, gimstant kūdikiui, o mamos vaikystėje taip pat nenutiko nieko neįprasto, tuomet viskas gerai - gamta jus apdovanos motiniška meile ir prisirišimu, tad nieko specialiai nereikės daryti. Tačiau jei mama vaikystėje nepatyrė savo motinos meilės ir saugaus prisirišimo, arba jei pačios gimdymas nevyko sklandžiai ir reikėjo grubaus įsikišimo (cezario operacija, gimdymo skatinimas, buvo leidžiami hormonai, kūdikio atskyrimas nuo mamos po gimdymo, net jei ir neilgai, nes staiga reikėjo įvykdyti privalomą medicininę apžiūrą), tuomet reikės pastangų atgaivinti motinišką ir vaiko ryšį. Reikės diena iš dienos puoselėti jį ir “auginti”.
Pastaraisiais metais nemažai moterų (dažnai anonimiškai) pradėjo pripažinti, kad jos neturi tos įgimtos motiniškos meilės savo vaikui. Arba vienam vaikui stipresnė meilė, o kitam ne. Arba daug metų jos nebuvo, o vėliau užgimė meilė ir prisirišimas prie vaikų. Ir tai tiesa, nes sutrikdytoje natūralių dalykų pusiausvyroje meilė neatsiranda iš niekur nieko, jei nededama tam pastangų. Kartais ta meilė vaikams pažadinama psichoterapijos ar stiprių vidinių išgyvenimų metu ir pan.
Bet kokiu atveju, jei yra galimybė iškart gimus kūdikiui sustiprinti mamos ir vaiko ryšį natūraliai, negalima į tai kištis.
Stiprinant šį ryšį labai svarbios pačios pirmosios minutės po gimdymo, taip vadinamas “imprintingas”, kai vos pažvelgę į savo stebuklą mama ir tėtis jį įsimyli. Tai svarbu ir pačiam kūdikiui. Pačiomis pirmosiomis gyvenimo dienomis naujagimis dar ne visiškai aiškiai mato, tik juoda-balta ir maždaug 20 cm atstumu, kai mama jį žindo, tad jam svarbiausias mamos kvapas, balsas, prisilietimas prie jos odos. Taigi, jei nuolat palaikomas pastovus meilės hormonų - oksitocino, vazopresino ir prolaktino lygis, kūdikio nematomos širdies gijos tvirtai “susaistomos" su mamos širdies gijomis.
Tad kuo daugiau mama turi “pagalbininkų”, tuo greičiau hormonų atžvilgiu ji atitolsta nuo šios prisirišimo būsenos.
Jei norite padėti naujagimį auginančiai draugei, kolegei, giminaitei, geriau padėkite ne su kūdikio priežiūra, o buityje - sutvarkykite butą, pagaminkite valgyti, nupirkite reikalingų maisto produktų ar tiesiog užplikykite jos taip mėgstamos arbatos ar kavos puodelį. Arba, jei namie yra vyresni vaikai ar šuo, pasivaikščiokite su jais parke ir leiskite ramiai mamai išsimiegoti su kūdikiu vienudu.
Pasikalbėkite, nuraminkite draugę, papasakokite, kaip jums buvo, išsklaidykite baimes ir mitus, prietarus ir išankstines nuostatas. O gal tiesiog jai trūksta moteriško apkabinimo, lengvo paglostymo, pečių, nugaros masažo, juk nuolat nešiojant kūdikį, ją ima paskausti. Parekomenduokite jai gerą žindymo, maitinimo specialistę ar duokite patarimų, kur įsigyti nešioklę ar slingą.
Kartais po gimdymo jaunai mamai reikia tiesiog pasikalbėti. Rasite daug būdų, kaip pagelbėti, tik nesiveržkite paimti ir panešioti kūdikį - mama tai padarys geriausiai.
