Gabijos dukrytei - vos trys savaitės. Kaip rašo mama savo laiške, mažylė labai dažnai prašo valgyti, beveik kas valandą:
"Taip pat valgymo metu arba iškart po jo tuštinasi gelsvomis kruopelyčių pavidalo išmatomis. Noriu paklausti, ar tai normalu, kad kūdikėlis taip dažnai tuštinasi? Kaip žinoti, ar ji soti, kai taip dažnai prašo valgyti ir taip dažnai tuštinasi?"
Pataria Kazimieras Vitkauskas, vaikų gydytojas, knygos apie kūdikių žindymą “Kūdikio žindymas: nepakeičiamas kaip motinos meilė” autorius:
Dažnai – normalu
Gyvendamas mamos įsčiose, vaikelis “valgė” nuolat, be jokių pertraukų gaudamas maisto medžiagas savo kūno statybai ir energijos poreikiams iš mamos kraujo į savąjį per placentą. Gimęs jis maitinasi per burną, žįsdamas motinos krūtis. Jau nėštumo pabaigoje krūtyse yra priešpienio, tačiau nedaug.
Naujagimio virškinimo sistema taip pat dar nestipri, skrandukas nedidelis. Todėl natūralu jam valgyti dažnai ir po nedaug. Apie pirmąsias dienas daugelis mamyčių taip ir sako: “gulėjo beveik visą laiką prilipęs – dieną ir naktį” . Taigi savaitės amžiaus naujagimiui prašytis prie krūties praėjus valandai po buvusio žindymo yra labai normalu. Juolab, kad maždaug valandą trunka vienas kūdikio miego ciklas.
Apie tuštinimąsi
Nauja maisto porcija, patekusi į skrandį, bus apvirškinta ir turės keliauti tolyn – į žarnyną. O ten dar gali būti anksčiau suvalgyto virškinamo maisto likučių. Geriau, kad jie nesimaišytų su naujaja maisto porcija. Todėl anksčiau valgytas žarnyne jau virškinamas maistas turi būti pastumtas tolyn: dvylikapirštė žarna patuštinama jos turinį nustumiant į plonąją žarną, plonoji žarna patuštinama jos turinį išstumiant į storąją gaubtinę žarną, šios turinys atitinkamai pastumiamas į riestinę žarną, o ten buvusios jau susiformavusios išmatos – į tiesiąją žarną ir iš ten – lauk. Įvyksta pasituštinimas.
Visi šie turinį tolyn stumiantys žarnų judesiai vadinami peristaltika. Jie vyksta beveik sinchroniškai visuose žarnyno segmentuose. Ir suaktyvėja kaip tik labiausiai po valgio, ar net valgant, kai skrandis “praneša” – čia apvirškintam maistui reikės keliauti toliau. Paruoškite vietą!
Sotus ar ne?
Kaip spręsti apie kūdikio sotumą ar, atvirkščiai, neprivalgymą? Galima orientuotis pagal tris kriterijus:
(1 ) kūdikio elgesį ir išvaizdą,
(2) kūno masės augimą,
(3) šlapinimasi.
Gerai pavalgantys kūdikiai nemiegodami paprastai būna žvalūs ir atrodo laimingi. Ir jiems pasitaiko parėkti, tačiau riksmas kitoks negu nuo alkio silpsančio kūdikio. Apžiūrint matomas kūno rievelių apvalumas, čiuopiamas poodžio stangrumas, oda elastinga.
Svorio augimo greitis gali būti įvairus, priklausantis ir nuo genų apspręsto medžiagų apykaitos pobūdžio, polinkio kaupti ar pašalinti suvirškintą “perteklių”. Laikoma normaliu, jeigu pirmąjį gyvenimo pusmetį kūdikio svoris auga ne mažiau kaip vidutiniškai po 500 gramų per mėnesį.
Tomis dienomis, kai nerimaujate, ar vaikeliui užteko pieno, galite skaičiuoti šlapius vystyklus arba kelnytes (sauskelnės šiuo atveju blogiau atspindės tikrovę). Ne mažiau kaip šeši pasišlapinimai per parą – tikriausiai kūdikis per tą laiką pieno gavo pakankamai. Aišku, jei vaikelis yra tik žindomas ir negauna jokių kitokių skysčių. Kita vertus, galima apsieiti ir be skaičiavimų: jei gaunamo su motinos pienu vandens, taigi ir paties pieno (nes jo sudėtis visada beveik pastovi – apie 90 proc. sudaro vanduo), kūdikio organizmo poreikiams ima trūkti, kūdikio šlapimas tampa labiau koncentruotas: darosi tamsesnis ir aštriau kvepia.
Daugiau informacijos apie žindymą ir naudingų praktiškų patarimų rasite knygoje “Kūdikio žindymas: nepakeičiamas kaip motinos meilė” ir www.zindyk.lt
