„Mamos kalba vien tik apie sauskelnes,“ – tikrai girdėjote tokį pašaipų kaltinimą iš vaikų neturinčių žmonių. „Kaip nuobodu,“ - dar prideda jie. Tada rašyti apie sauskelnes tampa truputėlį „ne lygis“, nes o ką pagalvos kiti? Aš juk ir taip jau sėdžiu namuose su vaikais ir, rodos, visą dieną nieko neveikiu, nes skalbimas, lyginimas, tyrelių gaminimas, sauskelnių keitimas ir mažo zyzlos užėmimas (jis keičia savo veiklą kas 15 minučių) nėra joks darbas. Siūlyčiau auklėms ir darželio darbuotojoms nebemokėti atlyginimo, nes juk „kas nedirba, mielas vaike, tam ir duonos duot nereikia“. Taip pamąsčiusi vis dėlto nusprendžiau, kad aš dirbu, taigi man tikrai reikia sauskelnių ir aš išdrįsiu apie jas pakalbėti.
Teko girdėti ir tokią frazę – „sauskelnių era“. Taip išeina, kad sauskelnių atsiradimas prilyginamas akmens, geležies, bronzos amžiams, netgi pramonės revoliucijai. Išeina, jog sauskelnės esmingai pakeitė žmonių gyvenimą. Ar pakeitė? Žinot, gimus pirmagimei aš buvau užsikepusi naudoti daugkartines sauskelnes, nes gi pirmagimiams mes suteikiame viską, kas geriausia, o daugkartinės sauskelnės yra ekologiškos, be chemikalų, nekenkia mažam užpakaliukui, padeda neiššusti, priverčia jas dažniau keisti. Ir sąžiningai užauginau aš ją iki metų su tomis daugkartinėmis, bet tik namuose. Į kelionę, į lauką (ji gimė žiemą, tad per šalčius juk nelaikysiu šlapios) neišsivertėme be įprastų vienkartinių. Nuo metų sauskelnių jai nebereikėjo išvis, nes jau prašėsi ant puoduko net ir naktį. Gimus antrai dukrai, jau nebebuvau tokia tikra, kad naudosiu daugkartines. Turiu jų visą šūsnį, tad sąžinės balsas vis primindavo apie ekologiją ir kitus privalumus, bet man atrodė, kad dar per sunku ir visai nesinorėjo palaidoti gyvenimą po skalbinių krūva. Kaip sąžiningas žmogus, naudojau tas daugkartines ir su jaunėle, bet žymiai mažiau. Teisybės dėlei reikia paminėti, kad priartėjusi prie pirmojo gimtadienio ant puoduko ji dar nesiprašo ir pasodinta padaro tik retkarčiais. Bet su dviem vaikais man ir taip buvo ką veikti (pavyzdžiui, žiūrėti, kad jos viena kitos neužmuštų, nes nuo jaunėlės gimimo tarp sesių perbėgo milijonas juodų kačių). Išvada peršasi viena – jeigu ne sauskelnių revoliucija, mano gyvenimas būtų buvęs toks pats sunkus kaip mano mamos, kai gimėme mes su sese. Ji tikrai neturėjo galimybės palikti visos tos krūvos vystyklų, įsimesti į krepšį kelių vienkartinių sauskelnių ir bandyti išsaugoti bent kruopelytę savo socialinio gyvenimo bei ambicijų.
Mano kuprinėje visada galima rasti sauskelnių, net tada, kai palikusi vaikus vyrui išeinu viena. Paklausite, kam. Iš įpročio. Visada patikrinu, ar jos ten, nes o kas jei... Jei kas? Na, jei kas nors prisikakos. Sakysite, tai kad nėra kam prisikakoti, juk išeini be vaikų, dziundze tu. Atsakysiu paprastai – atsarga gėdos nedaro. Sauskelnės tiek kartų man padėjo gyvenime, kad bent kol dukros užaugs, joms visada atsiras garbinga vieta mano kuprinėje. Beje, ar ir jūs gimus vaikams rankinę pakeitėte kuprine, o vyrai su pašaipa klausia, ar eidama į parduotuvę kartais nesiruošiate pabėgti iš namų?
Žinot, prieš gimstant jaunėlei sugedo mano telefonas, tad aš nusipirkau naują ir apdairiai jį apsidraudžiau. Draudimo bendrovės turėtų remti visus sauskelnių gamintojus, nes tą naująjį telefoną po gero mėnesio apvarė naujagimis ir draudėjams teko duoti man naują, nes senojo taisyti nebeapsimokėjo. Naująjį telefoną vėl apsidraudžiau, beje. Ir kartais, palikusi jį ant lovos, ant kurios žaidžia nuoga mažylė, pamanau, kad mažai trūksta iki deja vu.
Jums turbūt tikrai nereikia aiškinti, kad geriau bet kokios sauskelnės, negu jokių. Vien dėl sauskelnių mes išvengiame daugybės nepavydėtinų situacijų, apie kurias nepagalvojame – mūsų vaikai „nepalaisto“ mūsų, idant geriau augtume, pakely į draugų vestuves ant naujausio kostiumo ar kur nors troleibuse šalčiausią metų dieną. O štai šiandien mums su dukrele pavyko sulaukti ne bet kokių, o net labai puikių sauskelnių – užmaunamų kelnaičių „Huggies“, skirtų mergaitėms. Iki šiol taip pat naudojome kelnaičių pavidalo sauskelnes, tik kitos firmos. Bus ką palyginti.
Pirmiausia, kas mane nustebino atidarius sauskelnių pakelį – magiškas kvapas, pasklidęs po kambarį. Ne, mano dešimties mėnesių dukrytė nesugalvojo pakakoti kaip tik tą išganingą akimirką. Kiekvieną kartą įsigijusi ir atidariusi naują sauskelnių pakelį, sulaukdavau tokio fabrikinio nemalonaus kvapo, kuris išsivadėdavo tik po kelių dienų, palikus pakelį pradarytą. Tas kvapas kiekvieną kartą priekaištingai primindavo man apie chemikalus, naudojamus sauskelnių gamybai, ir ekologiškas daugkartines. Turiu pagirti Huggies sauskelnių gamintojus – jie pasaugojo mano jautrią mamišką sąžinę (kuri visada mėgsta prisigalvoti, neva esu bloga mama, nes nedarau to ar ano, kažko nespėju, pavargstu, per mažai užsiimu) – sauskelnės maloniai pakvipo ir kambarį užtvindė rožių aromatu. Ant kelnaičių man šypsojosi dar vaikystėje pamėgtos Disnėjaus personažės – pelytė Minė ir antytė Rožė (dievaži, jau buvau pamiršusi jos vardą, bet tas kvapas...). Beje, neslėpsiu, kad sauskelnių gamintojai padėjo man ir šį tekstą parašyti – sauskelnes atsiuntė didelėje kartoninėje dėžėje, kuri tapo puikiausiu žaislu-aukle mano mažylei, kol rašiau šį tekstą.
Tenka pripažinti, kad tas rožių aromatas mane sužavėjo. Kaip ir prieš tai naudotose sauskelnėse kelnaitėse, taip ir bandomose „Huggies“ yra lengvai besitampantis elastingas liemuo, kurį paskui lengva nuplėšti nusegant sauskelnes. Abejos kelnaitės turi ir specialų lipduką, kuriuo susegus galima tvarkingai palaidoti sauskelnes po kitų atliekų krūva. Be abejo, sugeria jos žymiai geriau nei daugkartinės sauskelnės, bet sunku įvertinti, ar geriau nei kitos vienkartinės sauskelnės – nė karto nėra buvę, kad vienkartinės sauskelnės neatlaikytų visos nakties reikaliukų. Gal kiek labiau patiko jų dydis – tam pačiam vaikučio svoriui tenkančios sauskelnės yra tiesiog didesnės, tad nepalieka žymių ant vaiko kojyčių ir juosmens, yra gal kiek švelnesnės medžiagos, todėl maloniau liečiasi prie kūno. Bet tas kvapas... Jei ir jūs manote, kad daugmaž visos sauskelnės vienodos ir nėra čia ką kalbėti, turėtumėte būti nudžiuginti šios malonios smulkmenos.
Geriau pamąsčiusi, nutariau palyginti kainas. Žinoma, internete, nes jau kurį laiką visas prekes užsisakinėjame tik internetu. Kai mažylei buvo vos mėnuo nusprendėme visi kartu nuvažiuoti į parduotuvę. Mūsų vyresnėlė niekada parduotuvėje nekelia dvimečiams įprastų scenų, bet vis tiek buvo sunku – vėžlio žingsniu su dviem vežimais (vienas autokėdutei, o kitas – prekėms) tįsiamės po visą parduotuvę ir bandome susirinkti prekes anksčiau, nei pavargs mūsų dvimetė. Po šito košmaro parduotuvėse mes – retas svečias, viską atveža Lietuvos kunigaikštienė. Didikų pristatomomis prekėmis jaučiamės pamaloninti. Taigi vienoje internetinėje parduotuvėje mūsų gautas sauskelnių pakelis kainuoja 14,19 e., o iki šiol naudotų sauskelnių tokio paties dydžio pakuotė – 14,99 e. Taigi sutaupome 80 centų (už juos vyresnėlė gali išsirinkt kokį nors skanėstą) ir gauname malonų kvapą.
Berašydama labai įdomų tekstą apie sauskelnes staiga užsisvajojau – po trijų metų motinystės atostogų (o liko dar mažiausiai vieneri) ir dviejų vaikų auginimo kartais jau taip norėtųsi grįžti į darbą viešuosiuose ryšiuose. „Galbūt jau greitai,“ – pasakau sau ir pabaigiu migdyti mažylę kvapniose naujose kelnaitėse.
Džiaugiuos, kad patiko
👍👍