Nežinau, kaip elgtis dėl maitinimo krūtimi, nes bijau, kad mums trūksta pienelio. Pas mus situacija tokia: gimėme 3205 g svorio, bet po gimimo nemažai numetėme, nes turėjome infekciją ir savaitę mums leido antibiotikus ir svėrėme apie 2850. Po aštuonių dienų iš ligoninės išėjome sverdami 2998. Ligoninėje visą laiką maitinau krūtimi, tik vieną naktį mažylis gavo tris kart po 40 ml mišinuko, nes buvo paimtas į fototerapiją. Per savaitę namuose priaugome tik 30 g maitinant tik krūtimi.
Tada labai išsigandau ir gydytojos patarimu pradėjau mažylį šiek tiek primaitinti mišinuku. Labai juo nepiknaudžiavome ir per sekančią savitę priaugome 330 g, o dar sekančią 180 g. Mėnesio amžiaus kūdikis sveria 3640 g. Norėjau pasiteirauti - ar užtenka tokio svorio priaugimo mėnesiui?
Taip pat labai mėtausi ir neapsisprendžiu, ką daryti dėl primaitinimo. Labai norėčiau maitinti tik krūtimi. Būna dienų, kada neduodu mažyliui visai mišinuko, bet tada jis būna neramus, mažai miega, o jei ir užmiega, tai neramiai ir labai trumpam. Jei tik primaitinu šiek tiek mišinuko po maitinimo krūtimi, tada mažylis miega dvi ar net tris valandas ir būna ramus. Patarkite, prašau kaip elgtis? Bijau, kad neduodama mišinuko kankinu vaiką badu, bet žinau, kad tik duodama kuo daugiau vaikui traukti iš krūties paskatinsiu laktaciją ir pieno gamybą, bet bijau, kad pakenksiu mažyliui jo užtektinai nepamaitindama. Naktį sekasi maitinti geriau, nes peno būna žymiai daugiau. Kartais nakti jis keliasi tik du kartus.
Labai lauksiu patarimo iš jūsų.
Dar norėjau papildyti informaciją, kad vaikiukas nuo pat gimimo labai vangiai traukia krūtį. Kai bėga pirmas lengvai ištraukiamas pienelis jis godžiai jį ryja, o po to arba užsnūsta, arba žaidžia su krūtimi kaip su žinduku. Iš pradžių mišinuką primaitinau per pagalbininką (sistemėlę su slingutėmis) bet palūžau, nes visiškai pervargau ir pradėjau duoti per buteliuką. Po to vaikas krūtį vis dar ima, bet aktyviai traukia tik lengvai bėgantį pienelį.
Stengiuosi maitinti iš vienos krūties apie 30 min. vis jį pažadindama ir pakutendama. Bet, manau, kad jis vis tiek neprivalgo. Nes ištraukus pirmą pienelį, o po to užsnūsta ir pajudintas po truputį patraukia, bet tik karts nuo karto girdisi, kad nuryja. Dėl to labai pergyvenu ir tai taip pat kenkia pieno gamybai. Nežinau, kaip elgtis. Jis nuo pat gimimo vangiai traukia krūtį. Tom dienom, kai valgo tik mano pieną, tuštinasi labai skystai, beveik vandeniu, o jei duodu mišinuko tada ima tuštintis tirščiau. Aš niekaip nenusiraminu ir galvoju, kad jis nepavalgęs, todėl vis išsigandus duodu mišinuko. Patarkite, prašau kaip man elgtis.
Konsultuoja tėvystės mokyklos Kaune „OpaPupa“ viena iš įkūrėjų, medicinos gydytoja Agnė Kilmanienė.
Visų pirma, sveikinimai sulaukus vaikelio! Motinystė – didelė dangaus malonė.
Jau kartu įveikėte nemažai sunkumų – šaunuoliai mama ir vaikelis! Labai puikiai suprantu Jūsų rūpestį ir visus sunkumus. Džiugu, jog kylant klausimams ieškote atsakymų ir nenuleidžiate rankų dėl žindymo – nes tai ne tik pats geriausias maistas mažyliui, bet ir nepaprasto artumo akimirkos drauge.
Jūsų vaikelis po gimimo numetė šiek tiek daugiau nei 11 proc. savo gimimo svorio. Skubu pastebėti, jog laikoma normaliu reiškiniu, jei naujagimis numeta iki 7-10 proc. gimimo svorio. Jūsų mažylio atveju, greičiausiai, tai lėmė infekcija.
Mėnesio amžiaus Jūsų mažylis tikrai atitinka visas rekomendacijas – normaliai mėnesio amžiaus naujagimis turėtų priaugti 500 g vertinant nuo mažiausio po gimimo buvusio svorio.
Iš visos širdies linkėčiau pabandyti susigrąžinti vaikutį visiškai prie krūties – apie motinos pieno naudą galėčiau rašyti ir rašyti. Bet tik Jūs galite nuspręsti, kas Jums abiems geriausia.
Adaptuotas mišinys yra ilgiau virškinamas, todėl pavalgęs jo vaikutis iš tiesų miegos ilgiau ir bus ramesnis.
Apie tai, ar vaikeliui užtenka pieno, puikiai rodo šlapinimasis ir tuštinimasis: gaunat pakankamai pieno mažylis turėtų šlapintis bent 6 kartus šviesiu ir bekvapiu šlapimu ir tuštintis bent 2 kartus. Normalu, jei žindomam kūdikiui 4-6 savaitę prasideda taip vadinamas „žarnyno kataras", kuomet mažylis tuštinasi dažnai vandeningomis išmatomis, tai gali trukti net keletą savaičių – jei nėra kitų ligos simptomų dėl to nerimauti tikrai nereikia.
Geriau būtų, jei nenaudotumėt buteliuko, nes valgymas iš buteliuko (čiulpimas) labai skiriasi nuo valgymo iš krūties (žindimo). Krūties žindymas daug sunkesnis darbas, tad mažylis mieliau renkasi buteliuką ar, kaip rašote, vangiau darbuojasi, kuomet baigiasi lengvai bėgantis pienelis iš krūties. Mišinėlį galite sumaitinkite švirkštu, šaukšteliu arba sugirdykite iš taurelės: net ir labai maži kūdikiai puikiai su tuo susitvarko, tik mamai reikia šiek tiek įgusti.
Tam, kad laktacija pasivytų Jūsų augančio vaikelio poreikius ir vaikelis būtų sotus, kol taip nutiks, naudokite pagalbinę primaitinimo sistemėlę (nors kelias tikrai nelengvas, tačiau tik būdama kovotoja galite įveikti žindymo sunkumus). Tokiu būdu krūtis stimuliuojama ir skatinama pieno gamyba ir kūdikis nesijaučia alkanas.
Pradžioje kūdikį glausti prie krūties reikėtų kuo dažniau, maždaug kas 1-1,5 val ir prie abejų krūtų vieno maitinimo metu. Vėliau, kai pieno padaugės, žindymo tarpai gali būti ilgesni. Naktiniai žindymai yra labai naudingi laktacijos skatinimui dėl didesnio pieno gamybą skatinančio hormono išsiskyrimo. Kuomet tik žindytumėt, naktį rekomenduojama žindyti pagal poreikį, tačiau ne rečiau kaip kas 3 - 4valandas, dieną ne rečiau kaip kas 2-3val. Tam kad gautų ir riebiojo pienelio, žindymas turėtų užtrukti 20-30 min. Krūtis keisti rekomenduojama kas 1 -1,5 val. – tai irgi užtikrintų riebiojo pieno gavimą.
Taip pat kuo daugiau oda prie odos kontakto: kuo dažniau glauskite nuogą kūdikėlį prie savo apnuoginto pilvo ir krūtinės, maudykitės kartu vonioje, nešiokite nešioklėje. Glaudžiantis prie Jūsų kūno mažyliui sužadinami pirminiai krūties ieškojimo ir žindymo refleksai ir jis gali užsimanyti dažniau žįsti.
Miela Aiste, žindymo sunkumai tikrai įveikiami, o žindymo nauda lieka ilgam!
Stiprybės ir didžiausios sėkmės!
