Iš Neringos laiško redakcijai:
Esu naujai iškepta mamytė, jau tris savaitės kaip turiu mažą mergytę, kol kas maitinu krūtimi, bet jaučiu, jog pienukas darosi liesas ir vaikas nepavalgo. Geriu kmynų, bei žindyvių arbatas, stengiuosi tinkamai maitintis, nors, prisipažinsiu, kad valgyti visiškai nesinori, po gimdymo tapau labai jautri ir nors praėjo trys savaitėlės, sveriu tiek, kiek svėriau prieš pastojimą. Labai nenoriu, kad pienelis dingtų. Kaip padidinti apetitą ir atsigauti po gimdymo?
Atsako Kazimieras Vitkauskas, vaikų gydytojas, knygos “Kūdikio žindymas: nepakeičiamas kaip motinos meilė” autorius:
Augimo šuolis?
Trys savaitės – tai amžius, kai dažnas kūdikis patiria pirmąjį „augimo šuolį“. Pagreitėjus augimui, vaiko organizmas intensyviau naudoja „statybines medžiagas“ ir energiją. Jų gali nebeužtekti. Kūdikis atrodo alkanesnis negu iki tol, labiau nerimauja, dažniau prašosi prie krūties ir ilgiau žinda. Leiskite! Tokiu būdu kūdikis „užsakys“ krūtims pieno pagaminti daugiau, negu rasdavo iki šiol.
Motinos pieno gamybą skatina du veiksniai. Pirma, tai pieno „užsakymas“ hormoninių keliu. Kai kūdikis žinda krūtį, yra dirginami spenelio srities nerviniai receptoriai ir taip refleksiškai stimuliuojamas hormono prolaktino išsiskyrimas iš hipofizio į kraują. Nuneštas į krūtų liaukas, prolaktinas skatina naujo pieno gamybą jose. Antra, ne mažiau svarbus jau pagaminto pieno pašalinimas iš pieno liaukų.
Augimo šuoliai paprastai tęsiasi kelias dienas, kartais užtrunka ilgiau kaip savaitę - tiek, kiek reikia, kad žindomas kūdikis sukeltų motinos pieno gamybą, pakankamą savo augantiems poreikiams patenkinti. Kai tai sėkmingai įvyksta, vaikas vėl pasidaro „geras“ ir jo maitinimasis sugrįžta į įprastą ritmą.
Per liesas pienas?
Žindymo pradžioje iš krūties pirmiausia bėga „pradinis“ pienas, kuriame yra mažiau riebalų. Taigi jis liesesnis, skirtas kūdikiui atsigerti. Taip ir turi būti, nes vanduo gyvybei yra pats svarbiausias. O paskui iš giliau krūtyje esančių latakėlių ir alveolių atstumiamas „galinis“ pienas, kuris yra gerokai, net kelis kartus, riebesnis – sotumui.
Jeigu vieno maitinimo metu kūdikis iš vienos krūties išžindęs tik pradinį liesąjį pieną, netrukus perkeliamas toliau žįsti prie antrosios krūties - ir iš ten jis taip pat (iki skrandžio prisipildymo) gaus tik pradinį liesąjį pieną. Tuo būdu kūdikis daug „atsigers“, bet mažai „pavalgys“ ir gali prašytis vėl prie krūties greičiau, negu tai darytų, jeigu būtų išžindęs iš pirmosios krūties viską – ir pradinį liesesnįjį (būtų atsigėręs) ir galinį riebesnįjį (būtų pasisotinęs) pieną.
Kur dingo apetitas?
Neringa visiškai teisi - kūdikį žindančiai mamai ir pačiai reikia maisto suvalgyti ir skysčių atsigerti daugiau, negu nežindančiai. Paprastai rekomenduojama pasikliauti savo apetitu – valgyti ir gerti kiek norisi.
Tačiau jeigu mamai atrodo, jog jos apetitas įtartinai sumažėjęs, o nervinis jautrumas neįprastai padidėjęs, verta atlikti kraujo tyrimą. Ypač, jeigu gimdymo metu buvo žymus kraujo netekimas.
Abu šie požymiai – menkas apetitas ir padidėjęs nervinis dirglumas – yra tarp būdingų mažakraujystės simptomų. Kraują stiprinančius vaistus žindanti mama vartoti gali, o paskirs juos (jeigu tikrai reikės) gydytoja.
