Pamenu, kažkada galvojau, kad Frėją dėl maisto tai išlepinom. Nes metų laiko jau valgė benediktus su hollandaise, vėliau labai pamėgo sushius, atskirai jai gamindavau laksą, o dabar su manim rytais geria glotnučius bei žino, kas yra bulgogi ir labai jį mėgsta. Bet vėliau pagalvojau, ką čia išlepinom? Ji tiesiog mėgsta skonius, ragauja viską ir valgo šeimos maistą. Net lašinius ir silkę kerta, o brokolis tikriausiai jos mėgstamiausia daržovė. Tai Hadui dabar lygiai taip duodame praktiškai viską. Dėl vienkartinių paragavimų išvis nesuku galvos, jis yra ir tikka masala valgęs, ir keptą karbonadą iš mano lėkštės.
Bet man svarbesnė vaikų mityba ilgalaikėje perspektyvoje. Kad ji būtų kuo įvairesnė, kad jiems netrūktų maistinių medžiagų ir susiformuotų tinkami valgymo įpročiai. Nematau prasmės pirmus metus žaisti su tyrelėm ar siūlyti vaikui tokius produktus, kurių jis nepamatys mūsų lėkštėje. Man labiau priimtinas variantas subalansuoti visos šeimos racioną, kad jis būtų pavyzdys, kaip reikia valgyti. Dėl to blw metodas mane ir sužavėjo. Vaikas susipažįsta su kiekvienu ingridientu atskirai, mažai tikėtina, kad ateityje nevalgys kokių brokolių, kalafiorų ar šparagų. Juk jis jau atpažįsta jų skonį, kvapą, spalvą, tekstūrą, tad net darželyje jam nekels nuostabos toks maistas. Juk pasikeitęs maistas - dar vienas papildomas stresas prie adaptacijos. Ir nuo primaitinimo valgant vien tyreles, pradėjus valgyti maistą gabaliukais, gali tekti iš naujo susidraugauti su kiekvienu ingridientu.
Ir čia ne tinginystė, ne madų vaikymasis, o labai daug pliusų turintis valgymo metodas. Dar kartais sako mamos, kad čia labiau pasižaidimas, nei valgymas, nes vaikas nesugebėtų pavalgyti pats. Tai pažiūrėkit į Hado žandus, ar labai jau neprivalgęs vaikas? ?
P. S. O kas galvoja apie blw maitinimą, tai Bibado Baltics valgymo marškiniai privalomi ? Negaliu atsidžiaugti tokiu atradimu ?
