Mažo žmogučio Adrijaus pirmieji du mėnesiukai

Sveikos, mielos mamos !

Norisi pasidžiaugti savo augančiu stebuklėliu, kuriam jau DU MĖNESIUKAI !

Skaičiau savo nėštumo dienoraštį ir užplūdo tiek jausmų . . .Regis tik tik buvome du – viename, širdys plakė vienu ritmu, greta, o dabar jau galiu ne tik jausti vidumi, širdimi, bet ir išbučiuoti mažutėlius skruostukus, gaudyti guvius žvilgsnius, džiaugtis beprotiškai angeliška miela šypsena, skirta tik man. Nuostabu !

Ak, tas nepakartojamas jausmas pirmą kartą išvysti savo kūrinį – tokį gležną ir tobulą. Taip – tobulybė egzistuoja, ji tokia tyra, nepaliesta, pasiruošusi priimti didžiausią atsidavimą ir rūpestį, beribę meilę. Ta akimirka, kai dviejų širdelių tuksėjimas pereina į gyvą duetą, realų, apčiuopiamą – angelai gieda, dangus šypsosi ir viduje gimusi meilė perauga į stiprų jausmą, kuris nenutraukiamas.

Laikas sutoja ties mažulėliu angelu . . . Slenka tyliai, norisi juo mėgautis . . .

GIRDŽIU TAVO ŠYPSENĄ. Taip, kai tu šypsaisi, aš net užsimerkusi girdžiu kaip mažutės burnytės lūpų kampučiai išsitempia ir pasigirsta tylutis „čept“. Ta šypsena tokia galinga, kad net būdama nesąmoninga dovanoja nežmonišką šilumą širdžiai.

REGIU TAVO SAPNUS. Lūpytė timpt, trumputis virktelėjimas – toks mažas žmogutis sapnuoja – tau liūdna. Nors nepažįsti to jausmo – tu jį jauti, galbūt sapnelyje verki. Vėl lūpytė virpt, skruostukai rausvi sujuda – šypsena, angeliška šypsena. Net užmerktos akytės, regis šypsosi. Tau – gera, linksma. Greičiausiai pilvuku maoniai nuvingiavo oro burbuliukai ir pasidarė taip lenva ir gera. Kartais palaimingą šypseną palydi trumpas juoką primenantis garsas, kuris augant vis garsėja ir ilgėja. Myliu tavo mažučius sapnus.

Tapus mama pasaulis apvirsta, gyvenimo centras staiga sustoja ties mažu žmogučiu, kuriam ESI IR BŪSI VISADA REIKALINGA, vien tas žinojimas nušviečia kelią, suvoki kad niekada nebus taip kaip anksčiau, bus tik geriau – pilnatvė, džiaugsmas, ašaros – liūdeso ir laimės – viską dar teks išgyventi, išjausti iki širdies gelmių.

BŪTI MAMA – TAI GEBĖTI GIRDĖTI ŠYPSENĄ, REGĖTI SAPNUS. Atpažinti kiekvieną kūno kalbos ir išraiškos priežastį.

Tapimas mama antrą kartą – nuostabus, kaip ir pirmą, bet niekada nebus taip, kaip buvo, nereikia lyginimo – visuomet patirtis kažkuo kitokia ir tuo ypatinga. Kitaip ir negali būti – auga maža asmenybė, ne kažkieno kopija.

Antrą kartą tapus mama į viską reaguoju ramiau, galbūt todėl mūsų Adrijus mažiau vargsta su pilvelio bėdomis. Galbūt todėl greitai perpratau jo poreikius ir net iš verksmo galiu nuspėti kas mažyliui kelia diskomfortą. Galbūt pilvelis kamuoja, gal nebepatogu, nes jau patapo šlapia, o gal tiesiog norisi būti priglaustam.

Vis dar geriausias nuraminimo būdas – priglaudimas prie krūtinės – prideda maž-ą galvytę, klausosi širdies dūžių ir nurimsta. Kartais pakanka išvysti mane ir išgirsti balsą ir neramų zirzlenimą pakeičia džiaugsmingi kojyčių ir rankyčių mostai, ŠYPSOSI AKIMIS, o gugavimas – it džiaugsmo šūksniai. Galbūt dėl to ramiau į viską reaguoju, mažylis naktimis miega gerai, keliasi 1 kartą, mat kankina karščiai, kartais būna ir „nemieganakčių“.

Taigi kaip auga?

Pirmojo mėnesio „sąskaitoje“ atsidūrė 1700 g ir 4 cm. Kankino stiprus iššutimas, bet mes jį įveikėme. Per pirmąjį mėnesį jis taip stipriai keitėsi mano akyse, kad norėjau sugauti išdykėlį laiką ir paprašyti leisti pasidžiaugti kieviena šypsena, žvilgsniu ilgėliau, nes niekada nebus taip kaip anksčiau. Bet čia sustju ir matau, kad ta kiekviena nauja diena atneša vis ką nors nauja.

Antrojo mėnesio „sąskaitoje“ 1500g ir 1,5 cm.

Plačios šypsenos,

Daaaug „kalbėjimo“ – gugavimo,

Mažų akyčių sekimo,

Noro viską matyti,

Bendravimo su „nepažįstamuoju“ veidrodyje,

Žaisliukai – vis dar labiau patinka matyti, nei sučiupti,

Mažiau miego – daugiau būdravimo,

Daug mėgstamų maudynių ir „plikšinėjimų“.

Mėgstami dalykai ir pirmieji kartai:

VĖŽINTIS – automobiliu – vežkit kur tik norit, o aš miegosiu.

Maudytis – prauskite, kad ir pusvalandį – man taip patinka!

Masažas – glostykit pilvelį, nugarytę – taip gera ir saugu.

Pirma ramunėlių arbatėlė – kaip mat padėjo pilvukui, kai ilgai nėjo atlikti „reikaliukų“.

Kalbinimas – aš plepus vyrukas, diskusijom visada randu laiko – „klausimų – atsakymų“ žaidimas labai patinka. Aukštu plonesniu balsu klausiamai sakai mažyliui, o jis tarsi atsako. Kalbinimas padeda pagrindus tolimesniai mažylio kalbai, tad kalbėkite, kalbėkite su savo kūdikiu !

Žaidimai ir lopšinės – taip gera, kai žaidžia su rankytėm, kojytėm, žanukais ! Lopšines – taip pat labai mėgstu. Mūsų mėgstamos ištrauka: „aa – aa – apapa, zuikis vaiką lingava, aa – aa – apapa, belinguodamas užsnūda. Aa – aa – apapa, katins nosį nukunda“.

Pirmos sąmoningos šypsenos,

Pirmosios maudynės ir daug pirmųjų kartų datos tikslumu,

Pirmosios išvykos prie ežero. Jau pabuvojo mažutis prie jūros, kai buvo 1,5 mėn. Žinoma mažiukui ir mamytei vistiek visks sukosi tik savam pasaulėly, bet grynas jodu prisotintas oras veikė kaip migdomieji.

Mūsų kasdienybė.

Rytiniai godūs mamytės pienuko gurkšniai. O kaip kitaip, kai išmiega nuo 00 val iki 4, tada keliasi apie 7 – 8 ir išmiega iki 10 ar net 11 val. Auksas mamytei. Būna ir nemieganakčių, kai kankina tokie karščiai. Tuomet naktį drėgnų marliuku apšluostau, kad atvėstų. Tiesa, mamytės darbai dažniausiai ir vyksta vėlai naktį, nes dieną vyrukas nori būti dėmesio centre – ir puiku. Tuomet niekur neskubu, o esu šalia, kad mažylis pravirkęs žinotų, kad visuomet gali jaustis saugus ir gauti atsaką. Jis suvokia, kad yra svarbus.

Po rytinio valgymo seka smagus nusiprausimas, išsiraivymai ir išsipurpsėjimai. Valom liežuviuką – mat turime nedraugišką pienligę.

Kolkas auga puikiai, tvirtas vyrukas, paėmus ant rankų kojytėm vis bando į ką nors įsiremti, o jei pavyksta ir spiria tvirtai.

Štai kaip augam ir tvirtėjam – gera būti mama, gera kasrytą nbudus matyti keturias žvitrias akytes, žvelgiančias į tave, gera, kai žinai, kad esi besąlygiško pasitikėjimo ir atsidavimo savo kūrinėliams verta mama.

Tiesiog gera būti mama. Mėgaujuos.

Dviguba mama Roberta.