MARIJOS blogas: Namie ir labai laimingi!!!

Sveikutės,

mes jau pagaliau namučiuose! Jaučiamės labai puikiai, mažiukas ramus, duoda pailsėti.

Grižome namo penktadienį per pietus. Gabrielės reakcija į broliuką iš pradžių buvo be žado, bet kai apsiprato, glostinėjo, bučiavo, labai norėjo palaikyti. Kol kas pavydo didelio nerodo. Jei kažko nori, o aš tuo metu maitinu, tai eina prašyti tėčio arba mes gražiai susitariame, kad palauktų.

Gimdymas praėjo labai greitai. Prasidėjo viskas, ne taip kaip tikėjausi, bet labai džiaugiuosi, kad su laiminga pabaiga.

Pavakare man pasidarė negera, atsirado vidinis drebulys, akyse ėmė mirgėti, toks jausmas, kad bet kuriuo metu galiu nualpti. Su vyru nusprendėme nuvažiuoti į ligoninę pasitikrinti. Patikrino, kaklelis 2 cm, o vaikučio širdies tonusiukai silpni. Namo neplaeidžia.

Pirmas pasiūlytas gydytojo variantas gultis į potologinį skyrių stebėjimui ir palašint lašelinių. Mane apima panika, paklausiu ar kitų  variantų nėra?? Pasirodo yra: kirpti vandenis ir gimdyti. Vidinė nuojauta kužda, kad taip reikia ir padaryti. O ir po termino jau buvau. Gydytojas dar pasikviečia vyrą, viską susako, pasitaria su juo, ir aš jau gimdykloje.

Vėl matuoja širdies tonusiukus, jie negerėja. Vaikui trūksta deguonies. Gydytojas sako, kad visgi iš potologinio bučiau atvesta ta pačia naktį gimdymui. Mano širdutė kiek nudžiunga, kad mano nuojauta neklydo, bet tuo pačiu ir nerimauja, ar viskas bus gerai.

22.30 prakerpa vandenis, po kurio laiko pamatuoja kaliuką- jau 4 cm. Prasideda sąrėmiai. Jie dažnėja ir vis darosi skausmingesni. Po valandos prašau nuskausminamųjų - epidūrinės nejautros. Bet apžiūrėjus gimdos kaklelį išgirstu vėlu, jau tuoj gimdysim. Su siaubu laukiu kas bus toliau, nes skausmai darosi vis stipresni ir vis labiau nepakeliami. Vyras šalia. Jo ranka nuo mano įsikibimų ir įžnybimų mėlyna, bet jis kenčia kartu su manim ir jos nepatraukia... ant galvos deda sudrėkinta palutę, kad tik būtų lengviau.

Vėl apžiūri mane, o ir aš jau jaučiu, kad laikas stumti. Lova greitai transformuojama į gimdymo kėdę, visi pasiruošę ir 1h 48 min nakties po trijų stūmiu matau savo angeliuką. Akimirka sustoja, o aš fotografuoju tai į savo vidininę atmintį. Užplūsta tokia ramuma ir gerumas, kad viskas aplink jau atrodo nebesvarbu. Visas skausmas , kurį patyriau išblėso. Mėgaujuos tuo, kad jau matau savo karalaitį.  Sveiką, gražų ir taip lauktą!

Dabar jau mėgaujuos 2 savo vaikučiais ir esu pati laimingiausia Gabrielės ir Vakario mama!

Marija

Dar kartą sveikiname,o mažajam vyrukui dovanojame pirmąsias naujagimio sauskelnes  Huggies Newborn!