Naujo gyvenimo pradžia

Sveiki visi!

Kol mano mergytė miega, būtina prisėsti ir paskaitinėti MK, o ir žinoma savais įspudžiais pasidalinti :)
O ta mano mergytė, manau, kad miega tikrai gerai. Pavalgo, pabūdrauja pusvalanduką ir tada trys valandos miegeliui. Bet tas būdravimas tik vakar prasidėjo, prieš tai bevalgydama užmigdavo. Vakar dar galvojau, kad gal tai dėl to, jog ryte kapučino atsigėriau, bet šiandien matau, kad vėl yra taip pat, kaip ir vakar, o kofeinas, jei jis vakar taip paveikęs buvo, neturėtų ir antrą dieną veikti. Na, bet pamatysim kaip bus toliau, gal toks dukrytės ritmas :)

O dabar nuo pradžių :)

Šeštadienis, lygiai savaitė po termino, nuo pat ryto kažką keisto jaučiau, tokie vis nugaros pamaudimai užeidavo, bet nereagavau į tai. Atėjo vakaras ir jau man kažkaip įtartinai viskas pradėjo rodytis, tie maudimai nepraeina, o tik dažniau aplanko. Na ką, šokau į vonią, sakoma, jei ne tie tikri sąrėmiai, tai šilta vonia nuims. Taip puikiai joje pagulėjau, kol gulėjau neaplankė nei vienas pamaudimas, bet išlipus iš vonios po kiek laiko jie sugrįžo. Kadangi tie maudimai visai neskausmingi buvo, tai ramiai nuėjau miegoti. O naktį prasidėjo smagumai:
Pirmas smagumas Oj oj oj kokie kaimynai! Prabudau nuo jų šauksmų, dainuškų ir lakstymų. Kaip sunervino. Gal tai buvo mano proga prieš didijį darbą gerai pailsėti! Pasirodo tai ir buvo ta naktis, kada galėjau pailsėti, bent jau tos kelios valandos, kurios buvo likusios.
Antras smagumas Jau lyg ir nurimo tie kaimynai ir užmigau. Bet ne ilgam. Po poros valandų pažadino toks jau 'malonus' nugaros maudimas. Pradėjau sekti, bet nebuvo reguliarūs. Bandžiau toliau miegoti, bet vis kartas nuo karto pabusdavau nuo tu maudimu.

Ir taip po bemiegės nakties atėjo sekmadinenio rytas. Per dieną tas reguliarumas toks ir tebuvo. Visą dieną sąrėmiai svyravo tarp 6 ir 12 minučių maždaug. Su tais sąrėmiais ir pasivaikčioti išėjom. Paėmėm ilgesnę distanciją, apie 6km. Sulaukėme ir vakaro. O jo planai buvo pažiūrėti chorų karų premjerą ir sočiai pavalgyti. Nuvažiavom į parduotuvę, mat obuolių užsimaniau. Dar prieš išvažiuojant sąrėmiai buvo tokie patys nereguliarūs, kaip ir visą dieną. Tarpai šokinėjo nuo 6 iki maždaug 12 minučių. Bet tik parvažiavom iš parduotuvės ir tie tarpai liko 3 minutės! Mes parduotuvėje tikrai neužtrukome ilgiau nei pusvalandį. Viskas taip greitai! Nuvažiavom į ligoninę. Diagnozė: 6cm atsidarymas!  Negalėjau patikėti :D Kuo toliau tuo sunkiau buvo, jau ir akyse pradėję tempti buvo. Paprašiau epidūro, kol dar nėra per vėlu. O buvo jau ant ribos. O kaip geeera buvo kai jį gavau! Vat tada ir atsipūčiau ir truputį pailsėjau.
Pirmą nakties jau buvo pilnas atsidarymas, bet galvytė vis dar nebuvo įsitaisiusi ir to noro stumti niekaip nesulaukiau. O jau kai galvytė įsistatė, to stumimo vis dar nebuvo. Nusprendė truputį paskatinti, nes jau laukti buvo nelabai gerai, o ir pačiai jau nebebuvo smagu, sąrėmiai stiprėjo, nes epidūro dozuotis nebeleido. Ir pagaliau! Atsirado tas stūmimo noras ir prasidėjo pats smagumas. 4:44 pradėjau uoliai stumti, bet deja deja jėgos greitai apleido mane, o ir mažylės širdelės ritmas kaip nukrito, taip ir neatsistatė, greitai buvo iškviesta daktarė, patikrino viską, sako dar gali pati, stenkis kol gali, nes kitaip naudosim vakuumą. Ką čia stenkis! Lengva jums kalbėti! Jau buvau bepasiduodanti, pragulėjau be stūmimo kelis sąrėmius, jei ne vyras tai bučiau tikrai pasidavusi, nes visiškai jėgų nebebuvo, dar tas deginantis jausmas, o ir pribuvėja ant tos deginančios vietos ranką uždėjusi, nuo to dar blogiau. Jos man aiškina: dėk rankas už kojų, daugiau rieskis ir pan., o man neina, jau nebegaliu. Bet AČIŪ mano vyrui! Jis tik paėmė uždėjo rankas už kojų, kojas tik surietė ir nuo tada pora stūmimų ir 5:03 pasaulį išvydo mūsų angelėlis. Pati nuostabiausia butybė visatoje. Mano dukrytė! Dėl jos, iškentėčiau viską ir dar daugiau iš naujo! Tą pačią dieną manęs paklausė kada antras vaikelis. Pasakiau, kad dar tikrai negreitai. Sako: Visos sako tą patį, bet jau rytoj kalbėsi visiškai kitaip. Taip ir buvo, jau šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad kitą vaikelį planuočiau po maždaug metų, kad tarp vaikučių būtų apie du metai skirtumas. Juk kaip smagu augti dviese! :)