Esu gyvenusi Ukrainoje. Tik atsikrausčius stebėjausi bene viskuo (patikėkit, ten tikrai keistas kraštas), tad vyras patarė rašyt blogą, kol dar įspūdžiai švieži. Ir iš tiesų, pirmaisiais mėnesiais blogą kas keletą dienų pildžiau įrašais, reiškiau savo nuostabą, piktinausi ir juokiausi. O po kelių mėnesių įrašai suretėjo, nuostaba išnyko, juokas liko nebent pro ašaras. Nes, tiesiog, pripratau.
Tokia ilga įžanga ir apie trečią vaiką. Kai Smiltė augo mane stebino kiekvienas su vaiku ir pačia motinyste susijęs dalykas - blogi šaligatviai, trys ant veido kūdikiui išdygę spuogeliai, pervystymo stalų trūkumas kavinėse ar pirmosios košės receptūra. O dabar...
Olivija auga pati, o aš į viską žiūriu, kaip į savaimę suprantamą dalyką. Žinoma, kiekvienas jos kojų pirštelis išbučiuotas, vaikas išmyluotas, nuglostytas, bet ir tiek (o gal NET tiek?).
Išbėrė. Gal nuo hormoninių pokyčių, o gal nuo to, kad suvalgiau mandarinų. Ne vieną. Ir net ne du. O gal nuo šokolado? Bandžiau gydytojai sakyt, kad tik gabaliuką, bet Smiltė įdavė, kad buvo daugiau. Kaip išbėrė, taip ir praeis. Pučia pilvą? Yra vaistų, ko čia kankintis. Atpylė? Ne baisiai šlapia? išdžius, negi tąsysi perrengti, kad dar labiau atpiltų? Neišmaudėm “pagal planą” šiandien? Nieko, išmaudysim ryt. Na, gal poryt.
Ir, didžiausių skeptikių nuostabai, galiu pasakyti, kad tas vaikas auga! Apsilankėme pas gydytoją - plius 700 gramų ir kažkiek centrimetrų. Kol tramdžiau Eleonorą (su trimis apsilankyti vienai poliklinikoje ne kažką, patikėkit) praklausiau kiek, o paskui užmiršau paklaust. Padarysiu tai po mėnesio. Nors ne, turbūt pamiršiu. Na, bet matau, kad kai kurie drabužiai maži, o tie skaičiuokai tikrai nieko nepakeis - nei Olivijos, nei manęs...
Mano mama sako, kad vaikai, kaip žolė - auga patys. Tad gali auginti arba neauginti - jie tikrai užaugs. Taip, kaip Olivija ėmė nepastebimai ir užaugo iki vieno mėnesio. Juk tik ką tik gimdžiau!
bet gryna teisybė... ir aš augindama pirmąjį vis krūpčiodavau nuo kiekvieno pirstelėjimo..
o va trečia kaip užaugo,nežinau.. nebesukau galvos dėl nieko..niekas nebuvo nauja,viskas žinoma ir aišku..na tik kad tarp kojų jau nieko nebebuvo..tai va tas buvo keista..kol suvokiau,kad tikrai auginu ne berniukus, o mergaitę 😀
Oi pakele nuotaika 👍 galiu pasakyti kad taip jauciausi ir iki siol jauciuosi augindama antra vaika. Ypac juokinga buvo skaityti apie maudyma ir apie apsilankyma pas daktara nes mes taip pat kartais pamirsdavom ismaudyt reikiama diena ir pas daktara vyresnely betramdant praklausydavom skaicius 👍 baisu pagalvot kaip augintumem trecia 😃
Visko gali būti😀
Sveikinimai su pirmuoju mėnesiuku ir su tokiu lengvu augi(ni)mu! 😀
👍😃
Sakoma, kad pirmi trys gimdymai vis lengvesni ir lengvesni, o ketvirtas vėl iš naujo. Tai gal taip ir su vaikais? Vis labiau ir labiau atsipalaiduoji, o vėliau - vėl iš pradžių 😃
Dikuza, Deimante - turiu draugę kuri visad skundžiasi kad sunku ir man sako kad bus dar tik sunkiau... Visai neįdomu kartais jos klausytis, o aš juk rūpinuosi blogo reitingu, tad ir šmaikštauju 😃 😃 😃 (juokauju žinoma)
Aukit ir toliau atsipūtę ... Sveikinam su mėnesiadieniu.
Šimtu procentų pritariu.Kai augo trečias sūnus viskas vyko lygiai taip pat.Galvojau jog taip jaučiuosi,nes esu jau subrendusi mama.Bet pabendravusi su kitom mamom panašaus amžiaus,bet su pirmu ar antru vaiku supratau jog tik man atrodo viskas paprasčiau.Na o dabar auginant mergaitę viskas šiek tiek vėl pasikeitė.Lyg ir rūpintis viskuo vėl pradėjau kitaip.Gal kad lytis kita ir atrodo viskas šiek tiek kitaip.Tačiau mano panelė bent jau elgesiu visai nenusileidžia broliams ir duoda mamai signalą,kad viskas gerai😀Aukit sveikutės😀
Liuks! 🤣
geras 😃👍 šmaikštus blogas, ale rimtai yra sakoma kad treti vaikai patys užauga , čia jau tokia gyvenimiška taisyklė😉 gerai , kad jūs tokia atsipūtus, sėkmės ir toliau😉