Pavadinimas - Mano vaikas nieko nevalgo
Autorius - Carlos Gonzalez
Leidykla - Briedis
Ar skaityčiau dar kartą - Taip! Taip! Taip!
O, kad ši knyga būtų buvus išleista prieš kokius 11 metų, kai mano pirmagimiui suėjo metukai ir jis "metė" valgyti. Dar ir šiandien prisimenu pašalinių komentarus - koks "kūdutis" vaikas, jam reikia daugiau valgyti, o Petriukas tai labai mėgsta valgyti ir pan., mane, naujai iškeptą mamą, varė į neviltį.
Pats knygos autorius pripažįsta, kad jo knyga nėra iš tų, kurias, ruošdamiesi tėvystei, skaito būsimi ar jauni tėveliai. O gaila, nes ši knyga gali padėti suformuoti sveiką požiūrį į vaiko maitinimą nuo pat gimimo ir padėti išvengti rūpesčių dėl valgymo ateityje. Ir mano nuomone, ji gali būti drąsiai įtraukta į rekomenduojamos literatūros tėvams sąrašą.
Perskaičius aš sužinojau, kad:
- Ne visada kūdikiai būdavo primaitinimi kietu maistu nuo 4 mėnesių, tam tikru laikotarpiu tai buvo daroma tik nuo 2 metų ir tai buvo visiškai normalu!
- Vaikų apetitas sumažėja nuo 12 mėnesių dėl sulėtėjusio augimo tempo, ir, dažniausiai, padidėja vėl apie 5-7 gyvenimo metus arba paauglystėje. Mano pirmagimiui būtent taip ir nutiko - dabar jis, būdamas dvylikos metų, valgo daugiau nei aš.
- Nei vienas gyvūno jauniklis dar niekada nenumirė, nes niekas jam nepasakė kiek, kada ir ką ėsti. Pasirodo ir kūdikiai, vaikai (bei suaugusieji) turi tą vidinį žinojimo mechanizmą - svarbiausia jiems pasiūlyti sveiko ir šviežio maisto, o jie patys pasirinks, pagal savo organizmo poreikius, kiek, ko ir kada valgyti.
- Skirtingų šalių svorio augimo grafikai yra skirtingi, todėl nereikia jais aklai vadovautis. Be to, kiekvieno kūdikio, vaiko augimas yra unikalus ir nebūtina, kad jis atitiktų lenteles.
- Tiek žindymo, tiek valgymo režimai pagal valandas, mililitrus ir gramus yra mitas. Pasirodo, netgi yra sveikiau valgyti po mažiau, bet dažniau.
- Dažnai tėvai stengiasi, kad jų vaikas valgytų tiek, kiek nori jie (tėvai) arba tiek, kiek valgo kaimynų ar draugų vaikai, bet visai neatsižvelgia į vaiko norą.
- Jei vaikas iš tikrųjų "nieko" nevalgytų, jo svoris pradėtų kristi ir jis taptų panašus į badaujantį Afrikos vaiką ir visa tai atsispindėtų vaiko medicininių tyrimų rezultatuose.
Ir, be abejo, niekada, jokiomis aplinkybėmis negalima versti vaiko valgyti, kadangi tai kenkia jo psichologinei ir fizinei sveikatai. Pasitikėkime savo vaikais!
