Pirmieji mažylio žingsneliai prasideda ne nuo trypčiojimo ar atsistojimo. Pasiruošimas vaikščiojimui prasideda daug anksčiau, kai kūdikis pradeda ropoti ar šliaužti. Idealiu atveju, kai jis praeina visus etapus - pradžioje šliaužia, vėliau pradeda ropoti, kol galiausiai atsistoja.
Kur geriausia ir naudingiausia mažiesiems ropotojams? Net ir namuose galite pritaikyti mažyliui skirtingus paviršius, skirtingomis kryptimis išdėliokite čiužinukus ar antklodes, iš kurių vieni gali kilti į viršų, kiti leistis, treti būti lygūs bet minkšti. O pro dar vieną padarykite, kad galėtų pralįsti.
Pasak kineziterapeutės Robertos Zarembienės, ropojant stiprėja vaiko rankytės, priekinė kūno dalis, krūtinė, pilvo presas ir nugara. Visi šie ropojimo pratimai atliekami, norint sustiprinti bendrą raumenų tonusą. Tam, kad visa tai padėtų vaikučio vystymuisi ir jis greičiau atsistotų ant kojyčių.
Vaikas pradeda ropoti nuo 6-12 mėnesių.
Kaip tikina specialistai, šis periodas skirtas tam, kad vaikas sustiprėtų fiziškai. Ropojimo metu labiausiai sustiprėja vaiko raumenys aplink nugarą, stuburą. Tai pagrindas, kad vaikas po to atsistotų ir būtų tiesus bei stipresnis.
Kodėl kai kurie vaikai neropoja?
Yra vaikų, kurie neropoja. To priežastis - mažylis yra per silpnas fiziškai. Todėl patariama stiprinti tiek jo nugarytę, pilvo presą, tiek kojų raumenyną. Mažyliui, kuris kopia į kalniuką, labiau įsijungia kojų raumenukai, o lipant nuo kalniuko, dirba labiau pečių juostos raumenys.
Namuose tiek ropojantiems mažyliams, tiek pritingintiems tai daryti, tėveliai nesudėtingai galėtų sukurti tam tikras sąlygas. Pavyzdžiui, kineziterapeutė Roberta pataria pakeisti grindų dangą – leisti ne ant parketo šliaužioti, o patiesti šiurkštesnį kilimėlį.
„Nes mažyliai įsigudrina ant slidaus parketo tiesiog pasistumti rankytėmis ir taip judėti, nebenori ropoti. O kai bus šiurkštesnė danga, jie gal truputį pradžioje pyks, bet ims greičiau ropoti“, - šyptelėjo specialistė.
